Nors prezidento rinkimai įvyks dar tik 2029 m., kai kurie pradėjo kalbėti apie galimus kandidatus į prezidento postą. Antradienį aušriečių lyderis Remigijus Žemaitaitis pateikė savo versiją, kas galėtų tapti kitu šalies vadovu.
Taip pat prieš kelis mėnesius daryta apklausa parodė, kad didžioji dalis gyventojų artimiausiuose prezidento rinkimuose šalies vadovo poste matytų Ingridą Šimonytę, Lauryną Kasčiūną ir visuomenininką Andrių Tapiną.
Tikėtiniausius kandidatus į prezidento postą aptarė politologai Matas Baltrukevičius ir Rima Urbonaitė.
Dabartiniai prezidentiniai reitingai daug neparodo
Politologė, Mykolo Romerio universiteto dėstytoja R. Urbonaitė pabrėžia, kad dabartinės apklausos, kurios rodo, ką gyventojai labiausiai matytų šalies vadovo poste, neparodo realių prezidentinių reitingų.
Politologė primena, kad prezidento rinkimai vyks po Seimo rinkimų, vyksiančių 2028 m. O Seimo rinkimai vyks po 2027 m. savivaldos rinkimų, kurie „labai patuštins partijų kišenes“.
„Nuo to kaip susiklostys 2028 m. rinkimai: kas taps premjeru, kas bus Seimo pirmininku, priklausys ir visa kandidatų paletė į prezidento rinkimus. Sunku būtų įsivaizduoti, kad tik ką pradėjęs eiti premjero ar premjerės pareigas partijos X lyderis sugalvotų dalyvauti 2029 metų prezidento rinkimuose“, – kalbėjo politologė R. Urbonaitė.
TV3)”>
R. Urbonaitė priduria, kad geriausius šansus laimėti prezidento rinkimuose turi tie, kurie nėra partiniai kandidatai.
„Paprastai rinkimuose būna tas ryškus nepartinis kandidatas kaip vienas rinkimų favoritas arba vienas iš lyderių“, – kalbėjo politologė.
„Galbūt netgi partijos galvoja, kad būtų verta netiesiogiai turėti nepartinį kandidatą, kuriam galimą būtų išreikšti netiesioginę paramą, bet jis būtų palankus vienai arba kitai partijai. Manau, kad šiuo metu vyksta intensyvi nepartinių kandidatų paieška“, – pridūrė politologė.
Politologė aiškina, kad prezidento rinkimams reikia patikti didelei daliai žmonių. Anot R. Urbonaitės, reikia, kad „tu nebūtum super kontraversiškas kandidatas“.
R. Urbonaitės vertinimu, šiuo metu ieškoma nepartinio kandidato, kurio visuomenė nevertintų negatyviai, o šis taptų labiau matomas iki 2029 metų.
„Tokie kandidatai konstruojami ne paskutiniais mėnesiais. Tokie kandidatai konstruojami kaip socialiniai konstruktai gerokai anksčiau, nes įvedimui į rinką reikia laiko“, – aiškino politologė.
Politologė sako, kad kol kas antros dabartinio G. Nausėdos versijos šiuo metu nėra.
Gitanas Nausėda (Paulius Peleckis/ BNS nuotr.)”>
Visuomenininkų pavardžių sąraše – Tapinas
Apklausose gyventojai neretai sako, kad prezidento poste matytų visuomenininkus. Pavyzdžiu, tinklaraštininką Skirmantą Malinauską ar visuomenininką Andrių Tapiną.
„Jie patys labai šypsosi, kai yra užklausiami apie tai. Manau, kad bent jau iš tų žinučių, kurie jie patys skleidžia, kad jie nesiruošia tokiam karjeros šuoliui“, – kalbėjo politologė R. Urbonaitė.
Pasak politologės R. Urbonaitės, šiuo metu reikėtų stebėti, kas šiuo metu stengiasi būti labiau matomais.
Vertindamas kalbas apie visuomenės veikėjo dalyvavimą prezidento rinkimuose, Politologas Matas Baltrukevičius sako neatmetantis tokio scenarijaus.
„Per paskutinius metus jis tikrai daro vis didesnę politinę įtaką per žurnalistinius tyrimus ir buvo pagrindinis veikėjas čekių skandalo kontekste“, – kalbėjo politologas.
M. Baltrukevičius pažymi, kad iki šiol iš visuomenininko lūpų nebuvo girdėta informacijos, kuri leistų daryti išvadą, kad jis tikrai nedalyvaus, o galbūt dalyvaus prezidento rinkimuose.
„Sunku pasakyti, ką jis nuspręs, bet turbūt, kad nereikėtų į tai žiūrėti, kad čia yra garantuotas kandidatas į prezidentus. Kol kas tai yra spekuliacijos. Manyčiau, kad didesnė tikimybė yra, jog dabar į prezidentus neis“, – kalbėjo politologas.
Kas būtų jei A. Tapinas nuspręstų dalyvauti prezidento rinkimuose? Politologas atsako:
„Nesinorėtų teigti, kad visiškai jokių šansų neturėtų tapti prezidentu, bet turbūt irgi viskas labai priklausytų nuo to. Aš tikiu, kad (A. Tapinas atsidurtų – tv3.lt) pirmame trejetuke. Jeigu labai konkurencingi rinkimai – ketvirtuke galėtų būti“, – sakė politologas.
Potencialių konservatorių kandidatų sąrašas gali keistis
Politologas M. Baltrukevičius svarsto, kad dabartinis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas per Seimo rinkimus tikriausiai sieks premjero posto. Todėl kyla klausimas, ar politikas sieks prezidento posto.
„Jeigu Tėvynės sąjunga laimi rinkimus, formuoja koaliciją – tokia tikimybė visai nemaža – tada nebūtų logiška Laurynui Kasčiūnui vos po pusmečio, gal netgi greičiau, nuo vyriausybės suformavimo iki prezidento rinkimų kandidatuoti į prezidentus“, – kalbėjo M. Baltrukevičius.
Praėjusius du prezidento rinkimus į šalies vadovo postą kandidatavo Ingrida Šimonytė. Anot politologo, į prezidento postą ir vėl galėtų kandidatuoti buvusi ministrė pirmininkė. Vis dėlto, politikė kandidatuoti į prezidento postą gali nesutikti.
„Neatmestinas variantas, kad jeigu Kaščiūnas yra premjeras, Šimonytė labai nesiveržia, tai Tėvynė sąjunga, panašiai kaip kartais kitos partijos daro, dalyvaus prezidento rinkimuose norėdami pasidėti pliusiuką, tada galimų kandidatų sąrašas išsiplečia […]. Galbūt atsiras vienas kitas visuomeninis veikėjas savo pažiūromis artimas Tėvynės sąjungai“, – svarstė politologas.
Socialdemokratai į prezidento postą kels partinį kandidatą
Kovo mėnesį socialdemokratų vedlys M. Sinkevičius patvirtino, kad į prezidento rinkimus socialdemokratai kels partinį kandidatą. Vis dėlto politikas sakė šiuo metu negalvojantis, apie prezidento pareigas.
Politologas M. Baltrukevičius sako, kad partijos sprendimas dėl kandidato į prezidento postą priklausys nuo tuometinės partijos pozicijos reitingų lentelėje. Metus prieš 2029 m. prezidento rinkimus, šalies gyventojai turės rinkti naują parlamentą.
„Manau, kad daugelis partijų stengsis šiek tiek pratempti laiką, oficialiai paskelbti kandidatus, priimti oficialius sprendimus jau po Seimo rinkimų, kad būtų […] bent kažkiek laiko realiau įsivertinti, kas atsitiko per Seimo rinkimus, kokioje pozicijoje partija yra dabar“, – komentavo politologas.
Pasak politologo, jeigu socialdemokratams Seimo rinkimai būtų nesėkmingi, kandidatuoti į prezidento postą galėtų M. Sinkevičius, „nes kažkam reikia prisiimti atsakomybę“.
„Tarkime, kad socialdemokratams prastai susiklosto Seimo rinkimai. Realu, kad M. Sinkevičius po Seimo rinkimų kadencijos neliks partijos pirmininku. Tada jis galėtų būti kandidatu į prezidentus, jeigu socialdemokratai į prezidento rinkimus žiūrėtų panašiai kaip žiūrėjo 2019 metais“, – komentavo politologas M. Baltrukevičius.
Pasak politologo, jeigu socialdemokratai pamatys, kad rinkimuose nebus galimybės pasiekti reikšmingų rezultatų, potencialių kandidatų sąrašas gali plėstis.
„Tas pats Juozas Olekas galėtų būti svarstomas kaip ištikimas partijos karys. Vienas kitas meras, kuris per daug nesusigadintų savo politinės karjeros, jeigu ne ypač sėkmingai pasirodytų prezidentą rinkimuose“, – kalbėjo M. Baltrukevičius.
O jeigu socialdemokratai manys, kad prezidento rinkimai gali klostytis sėkmingai, kandidatas būtų tas, kas tuo metu būtų populiariausias partijos lyderis, sako M. Baltrukevičius.
„Į Robertą Kauną gali nukrypti akys, nes kaip krašto apsaugos ministras bendrame vyriausybės kontekste, jis yra gana populiarus ministras“, – sakė politologas.
