Šiluma netrukus trauksis: klimatologas įvardijo, kada smogs rudeniška vėsa
Po šiltų dienų jau savaitės pabaigoje Lietuvą turėtų pasiekti orų permainos. Klimatologo Arūno Bukančio teigimu, tai nestebina, nes spalis išsiskiria ryškiais gamtos ir orų pokyčiais.
Daugiamečiais duomenimis paremtos prognozės rodo, kad likusi spalio dalis turėtų būti gana šilta – temperatūra numatoma 1,5 laipsnio aukštesnė už vidutinę.
Įvairūs orų modeliai leidžia tikėtis, kad pirmoji lapkričio pusė bus maždaug 0,5 laipsnio šiltesnė už daugiametį vidurkį. Antroje mėnesio pusėje temperatūra jau turėtų priartėti prie įprastų reikšmių.
A. Bukantis aiškina, kad tuomet vidutinė paros temperatūra nukris žemiau 5 laipsnių. Pajūryje ji dar sieks apie 5 laipsnius, o kitose šalies vietose svyruos nuo 2 iki 4 laipsnių.
Spalis atneša ryškių pokyčių gamtoje
Sinoptikams permainas prognozuojant jau savaitės pabaigoje, klimatologas primena, kad spalis yra tipiškas rudens mėnuo, kai meteorologinė vasara jau būna pasibaigusi.
Vis dėlto šio mėnesio pradžioje augalų vegetacijos laikotarpis dar tęsiasi. Aktyviąja vegetacija laikomas metas, kai vidutinė paros temperatūra viršija 10 laipsnių.
Numatoma, kad aktyvioji vegetacija baigsis maždaug spalio 9 d. Tuomet temperatūra, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, nukris 2–3 laipsniais, o vėliau prasidės lietingesnių orų etapas.
Nuo spalio 9 d. turėtų prasidėti žemesne temperatūra pasižymintis vegetacijos laikotarpis, kai auga tik žiemkenčiai ir šaltesnius orus mėgstančios žemės ūkio kultūros. A. Bukančio teigimu, aktyvioji vegetacija šiemet pasibaigs maždaug savaite vėliau, nei rodo daugiamečiai vidurkiai.
Spalį taip pat itin pastebimai trumpėja šviesusis paros metas. Mėnesio pradžioje diena truko apie 11 val. 30 min., o pabaigoje jos trukmė sieks tik 9 val. 30 min. Kadangi vėsesnė paros dalis ilgės, dažniau formuosis ir rūkai.
Šalnų pavojus taps didesnis
Dar vienas spalio bruožas – nemaži orų skirtumai tarp Lietuvos regionų. Temperatūra ir kritulių kiekis Vilniuje gali gerokai skirtis nuo fiksuojamų pajūryje.
Pasak klimatologo, pajūryje ir Vakarų Žemaitijoje spalį iškrenta beveik dvigubai daugiau kritulių nei Vidurio bei Rytų Lietuvoje. Pajūryje ir Žemaitijoje jų kiekis gali siekti apie 90 mm, o kitur – tik maždaug 50 mm.
Pajūryje spalio temperatūra paprastai būna 2–3 laipsniais aukštesnė, ypač naktimis. Šiltesnius orus ten padeda išlaikyti nuo Baltijos jūros pernešama šiluma. Dėl to naktys būna švelnesnės, o kartais pajūryje šalnų nepasitaiko visą spalį. Likusioje Lietuvos dalyje šis mėnuo yra tipiškas šalnų laikotarpis.
Prognozuojama, kad šalnų tikimybė labiausiai padidės antrąjį spalio dešimtadienį – maždaug nuo spalio 11 iki 20 d. – ir išliks vėliau.
Lietuva sulaukė klasikinės bobų vasaros
A. Bukantis sutinka, kad pastarąją savaitę vyravusi šiluma buvo vadinamoji bobų vasara. Atšilimas prasidėjo po Rudens lygiadienio, rugsėjo 23-iosios.
Rugsėjo pabaiga ir spalio pradžia yra įprastas bobų vasaros metas. Šiemet buvo nusistovėjusi anticikloninė cirkuliacija, todėl dienomis temperatūra kilo iki 20–21, o kartais net iki 22–23 laipsnių. Klimatologo vertinimu, pagal visus požymius tai buvo klasikinė bobų vasara.
Tokį laikotarpį lemia tam tikra atmosferos cirkuliacija. Saulėtus ir šiltus orus atnešantis anticiklonas gali būti dvejopos kilmės, tačiau būtina viena sąlyga – galingas aukšto slėgio sūkurys turi išsilaikyti bent kelias dienas.
Jis gali būti nuo Azorų iš pietvakarių atslinkęs aukšto slėgio darinys. Šiemet situacija buvo kitokia: aukšto slėgio centras susiformavo Rytų ir Pietryčių Europoje, o jo šiaurinė dalis apėmė Baltijos regioną, todėl Lietuva pateko į aukšto slėgio sritį.
Tokie atmosferos cirkuliacijos mechanizmai susidaro ne kiekvienais metais, todėl skiriasi ir bobų vasaros trukmė. Kartais ji tęsiasi vos 1–2 dienas, o ilgiausiai gali užsitęsti 10–15 dienų. Šiemet bobų vasara truko gerą savaitę, tad jos trukmė buvo vidutinė.
Klimato kaita šildo visus metų mėnesius
Ekspertai pažymi, kad dėl klimato kaitos visų mėnesių vidutinė temperatūra kyla ir jau dabar viršija XX amžiaus antroje pusėje fiksuotas reikšmes. Spalis taip pat nėra išimtis.
Labiausiai sušilo sausis, vasaris ir kovas, tačiau temperatūra didėja ir kitais mėnesiais. Žiemą ji pakilo 2 laipsniais, o kitų mėnesių, įskaitant rugsėjį bei spalį, temperatūra tapo 0,5 laipsnio aukštesnė.
