Šilauogių derlius sprendžiasi jau dabar: viena rudens klaida gali palikti be uogų

Šilauogių augintojams gerai pažįstama problema – po žiemos apšąla jaunų ūglių viršūnės, todėl pavasarį lieka pasikliauti tik senesnėmis šakomis. Šią riziką galima sumažinti tinkamai paruošus krūmus žiemai. Tai padeda augalams ne tik sėkmingiau peržiemoti, bet ir kitąmet užauginti gausų derlių.

TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ biologas Nerijus Vanagas atkreipė dėmesį, kad šilauogėms rudenį svarbi ne vien pakankama drėgmė. Ne mažiau reikšmingas tinkamas tręšimas, todėl šio darbo praleisti nereikėtų.

Kodėl per žiemą nukenčia ūglių viršūnės?

Želdynų dizainerė Eurika Urbonavičienė biologo teiravosi, kaip reikėtų paruošti šilauoges žiemojimui. Ji pasakojo, kad šį pavasarį buvo nušalę nemažai jaunų ūglių, o tokios žalos norėtų išvengti kiekvienas sodininkas.

N. Vanago teigimu, jaunų ūglių apšalimas dažnai siejamas su pernelyg gausiu tręšimu azotu, tačiau neretai tikroji priežastis yra kalio stygius. Rudenį azoto trąšomis paprastai netręšiama, o augalas kartu su uogomis ir derliumi sunaudoja bei netenka daug kalio.

Kalis yra viena svarbiausių medžiagų, padedančių ūgliams subręsti ir pasiruošti šaltajam sezonui. Kai jo nepakanka, šakelės nespėja tinkamai sumedėti, todėl jų viršūnes gali pažeisti šaltis. Biologas perspėjo, kad esant kalio trūkumui tikimybė, jog per žiemą apšals viršūnėlės, gerokai išauga.

Vis dėlto kalis nėra priemonė, galinti apsaugoti augalą nuo bet kokio speigo. N. Vanagas paaiškino, kad jeigu šilauogė pritaikyta žiemoti iki –25 laipsnių, kalis nepadės jai atlaikyti –35 laipsnių. Tačiau pakankamas jo kiekis leidžia augalui sėkmingai išgyventi jam tinkamomis sąlygomis ir temperatūroje.

Per anksti paraudę lapai – įspėjamasis ženklas

Šilauogių lapai paprastai pradeda raudonuoti antroje rudens pusėje. Jei spalva ima keistis jau rugsėjo viduryje, verta sunerimti, nes tokiu metu lapai dar neturėtų rausti.

Pasak N. Vanago, raudonavimas reiškia, kad augalas pradeda ardyti chlorofilą, o maisto medžiagas perkelia į šaknis ir šakeles. Jei šis procesas prasideda per anksti, dažniausiai tai rodo, kad po derliaus nuėmimo šilauogei trūksta maisto medžiagų. Dėl to jai bus sunkiau ištverti žiemą.

Biologas priminė, kad soduose auginami augalai yra sukultūrinti ir išvesti taip, kad duotų didelį derlių. Natūralioje gamtoje jie užaugintų kelis kartus mažiau uogų, todėl papildomas aprūpinimas maisto medžiagomis yra būtinas.

Rudeninis tręšimas nulemia kitų metų derlių

Ruduo šilauogėms svarbus ne vien dėl artėjančios žiemos. Rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjį krūmai pradeda formuoti žiedinius pumpurus, nuo kurių priklauso būsimas derlius.

N. Vanagas pabrėžė, kad būtent šiuo laikotarpiu sprendžiasi, kiek uogų bus kitais metais. Pavasarinis tręšimas gali turėti įtakos uogų dydžiui ir žiedų išsilaikymui, tačiau jeigu rudenį nesusiformuos žiediniai pumpurai, derliaus apskritai nebus.

N. Vanagas ir E. Urbonavičiūtė priminė svarbią taisyklę: nuo rugpjūčio vidurio reikia atsisakyti azoto turinčių trąšų. Jas turėtų pakeisti trąšos, kuriose vyrauja kalis ir fosforas, o rūgščiamėgiams augalams skirtuose produktuose turi būti ir sieros.

Biologo teigimu, skubėti dar nėra būtina. Šilauogių lapai iki spalio antrosios pusės išlieka žalsvi ir tik mėnesio pabaigoje pradeda raudonuoti, todėl šiuo laikotarpiu augalus dar galima maitinti.

Rudenį rekomenduojamos rūgštinančios trąšos be azoto arba su labai mažu jo kiekiu, taip pat turinčios sieros. Kai kurie augintojai bando pasitelkti virtuvėje randamas priemones, tačiau tokie eksperimentai gali sukelti priešingą arba tik trumpalaikį poveikį.

N. Vanagas ragino nenaudoti kefyro, acto ar citrinų rūgšties. Jo teigimu, dirvą geriausiai rūgština siera. Vis dėlto pats biologas vien siera dirvos po šilauogėmis atskirai nerūgština, nes jos pakanka trąšose – tiek vasarinėse su azotu, tiek rudeninėse, kuriose azoto nebereikia. Rudenį šilauoges jis pataria patręšti dar du–tris kartus.

Rudeninis genėjimas gali sunaikinti būsimą derlių

Rudenį klaida būtų ne tik palikti šilauoges be trąšų, bet ir pradėti jas genėti. Tuo metu ant ūglių jau būna susiformavę kitų metų žiediniai pumpurai, todėl trumpinant ar formuojant krūmą galima pašalinti būsimo derliaus šakeles.

Biologas paaiškino, kad žiediniai pumpurai susitelkę ūglių viršūnėse. Dėl to bandymas patrumpinti šakas ar padailinti krūmą gali baigtis visų šių pumpurų pašalinimu.

Rudenį leidžiama išpjauti tik nudžiūvusias arba visiškai nereikalingas šakas. Pagrindinius genėjimo darbus reikėtų atlikti kovą arba balandį. N. Vanagas patarė dabar krūmus palikti tokius, kokie yra, o juos tvarkyti tik pasibaigus žiemai.

Norint kitą sezoną sulaukti gausaus šilauogių derliaus, rudenį svarbiausia tinkamai patręšti, laiku atsisakyti azoto ir, atsižvelgiant į oro sąlygas, pasirūpinti laistymu.

Visą laidą galima žiūrėti vaizdo įraše straipsnio pradžioje. „Svajonių sodai“ per TV3 televiziją rodomi sekmadieniais 11 valandą.