78-erių klaipėdietė neteko pinigų ir buto: daugiau nei 100 tūkst. eurų vertės apgaulė šokiravo teisininkus
Lietuvoje veikiantys sukčiai griebiasi vis įžūlesnių metodų. 78-erių klaipėdietė rusiškai kalbėjusiems nusikaltėliams, kurie apsimetė „Google“, banko ir policijos atstovais, padėjo ne tik ištuštinti savo sąskaitas, bet ir perimti jai priklausantį butą. Teisininkams ši istorija sukėlė nuostabą, nes nekilnojamojo turto perleidimą turėjo patvirtinti notaras.
Prarasto turto vertė viršijo 100 tūkst. eurų
Į Klaipėdos pareigūnus kreipėsi 78 metų moteris. Ji nurodė, kad nuo birželio iki rugsėjo pabaigos bendravo su nepažįstamais rusiškai kalbėjusiais asmenimis. Prisistatydami „Google“ atstovais, banko darbuotojais ir policijos pareigūnais, jie ištuštino senjorės sąskaitas ir perėmė jos butą uostamiestyje. Bendra padaryta žala viršija 100 tūkst. eurų.
Advokato padėjėja Dovilė Urnikienė paaiškino, kad nekilnojamojo turto daiktinėms teisėms perleisti arba turtui suvaržyti privaloma notarinė forma. Vadinasi, savininkas turi nuotoliniu būdu arba atvykęs į notaro biurą kartu su asmeniu, kuriam perleidžiamas turtas, pasirašyti sutartį.
Teisininkės teigimu, notaras privalo patikrinti, ar abi sandorio šalys iš tiesų nori jį sudaryti, taip pat išsiaiškinti jų tarpusavio ryšį. Jos vertinimu, sukčiai galėjo sukurti itin įtikinamą istoriją, o notaras galėjo skubėti ar dėl kitų aplinkybių tinkamai neįsitikinti, kas yra sandorio dalyviai ir kad tvirtinamas apgaulingas sandoris. D. Urnikienė neatmetė ir galimybės, kad notaras galėjo veikti kartu su sukčiumi.
Sukčiai pasitelkia įvairiausius scenarijus
Apgaulės schemų išradingumas, regis, neturi ribų. 2024 metų teismo Klaipėdoje archyviniuose kadruose buvo matomi veidus slėpę sutuoktiniai. Jie prisistatydavo paranormalių galių turinčiais burtininkais, patikliems žmonėms atlikdavo tariamas magiškas procedūras ir iš jų išreikalaudavo šimtus tūkstančių eurų. Sukčiai taip pat gavo naują BMW X5, o vieną šeimą įtikino parduoti 3 000 000 eurų vertės nekilnojamąjį turtą.
Klaipėdos apskrities policijos atstovė Andromeda Grauslienė pasakojo, kad prieš mokslo metus dažnai nukenčia nuomojamo būsto ieškantys jaunuoliai ir studentai. Internete radę tinkamą pasiūlymą, jie kartais dar neapžiūrėję gyvenamosios vietos perveda avansą.
Pasitaiko ir romantinio sukčiavimo atvejų. Vieniši žmonės internetu prisiriša prie susirašinėjimo partnerio, nors niekada nėra jo matę gyvai. Tuomet tariamam mylimajam prireikia pagalbos, o auka pradeda siųsti vis didesnes pinigų sumas.
Viena pašnekovė prisiminė, kad jos kolegės vyrui skambinęs asmuo mėgino pakviesti jį į pasimatymą, nors žmona tuo metu gulėjo šalia. Jai perėmus telefoną ir pasiūlius pasikalbėti, skambutis nutrūko.
Tariamas pirkėjas susidomėjo vaikiška kėdute
Anykštietės Ingridos artimas žmogus nuo sukčių nukentėjo internete paskelbęs apie parduodamą vaikišką kėdutę. Netrukus susisiekė tariamas pirkėjas, kuris pareiškė užsakysiantis kurjerį.
Pasak Ingridos, žmogui buvo nurodyta paspausti atsiųstą nuorodą ir suvesti kurjeriui reikalingus duomenis. Tai padarius, iš banko sąskaitos buvo paimti pinigai.
Kadangi tai nebuvo pagrindinė sąskaita, nuostolis siekė kiek mažiau nei tūkstantį eurų. Vis dėlto prarasti sunkiai uždirbtus pinigus buvo skaudu.
Ingrida teigė, kad artimasis vėliau pripažino žinojęs apie tokias apgaules, tačiau tuo metu pasimetė. Jį įtraukė džiaugsmas, jog atsirado pirkėjas, kuris viskuo susidomėjo ir žadėjo pats pasirūpinti organizaciniais klausimais.
Manipuliuojama baime, viltimi ir meile
Psichologai aiškina, kad nusikaltėliais patikima neatsitiktinai. Jie demonstruoja pasitikėjimą savimi, kalba taisyklingai bei įtaigiai ir sąmoningai veikia aukų emocijas – baimę, godumą, viltį, meilę ar norą padėti.
Psichologė Inesa Golubovskaja pabrėžė, kad taip veikia žmogaus smegenys: nuo mažens jos pateikia pirminį impulsą, kaip reaguoti į tam tikrus dirgiklius. Pasak jos, žmogus negali visą gyvenimą save kontroliuoti 100 procentų laiko.
Žmonių, kurie patys pateko į sukčių pinkles arba pažįsta nukentėjusiųjų, galima rasti kone kiekvienoje lietuvių šeimoje. Viena pašnekovė pasakojo apie moterį, kuriai buvo pranešta, kad jos sūnus pateko į avariją. Patikėjusi šia istorija ji prarado apie 20 000 eurų.
Kiti žmonės teigė pokalbius nutraukiantys vos išgirdę rusišką kalbą arba sukčiams atsakantys, kad jų sutuoktinis yra policininkas ir renka tokius telefono numerius.
Dar viena moteris sulaukė skambučio, per kurį jai buvo aiškinama, esą ji pateko į nemalonią situaciją ir problemą galima išspręsti prisijungus prie paskyros. Supratusi apgaulę, ji pasakė neatsimenanti kodų, pažadėjo jų pasiieškoti bei perskambinti ir padėjo ragelį. Po to moteris iškart kreipėsi į policiją.
Tačiau išlaikyti šaltą protą pavyksta ne visiems. Pareigūnai Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse nuolat kovoja su sukčiais, tačiau dar kartą ragina kalbėtis su artimaisiais, draugais ir pažįstamais bei dalytis tokiomis istorijomis. Tikimasi, kad tai padės sumažinti aukų skaičių. Pernai iš Lietuvos gyventojų sukčiai išviliojo net 34 milijonus eurų.
