Seimas tarė „TAIP“ svarbiam pokyčiui: branduolinio ginklo draudimas Lietuvoje gali būti panaikintas

Seimas imasi naikinti draudimą dėl branduolinio ginklo. Lietuva – vienintelė iš NATO kaimynių, kuri savo teritorijoje draudžia dislokuoti šią atgrasymo priemonę. Tačiau kad draudimas būtų panaikintas, reikia keisti Konstituciją. Už šią iniciatyvą antradienį balsavo 106 Seimo nariai. Tai reiškia, kad liko vienas žingsnis ir branduolinio ginklo draudimo neliks. Tačiau diskusijos nerimsta. Kritikai įsitikinę, kad dėl masinio naikinimo ginklo dislokavimo Lietuvoje turėtų spręsti ne politikai, o gyventojai.

Nors Lietuva yra po NATO branduoliniu skėčiu, prireikus sąjungininkų ginkluotės priimti negalėtų. Tai draudžia Konstitucija.

„Jeigu, pavyzdžiui, koks nors sąjungininkų lėktuvas su branduoliniu ginklu atgrasymo tikslais norėtų praskristi pro Lietuvą, negalėtų įskristi“, – sakė konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.

J. Elinsko / ELTA nuotr.

Iš kaimynių surištos tik Lietuvos rankos – branduolinio ginklo nedraudžia nei latviai, nei estai, nei lenkai. Ribojimus neseniai panaikino ir suomiai – įkandin seka ir Lietuva. Šiandien įvyko pirmasis balsavimas.

„Kad Lietuva nebūtų labiau pažeidžiama, kad mes patys su savo sąjungininkais galėtume spręsti dėl to, kokios pratybos čia vyksta, kaip jos vyksta“, – teigė Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Iniciatyva kelią skinasi užtikrintai – ją palaikė 106 Seimo nariai. Prieš balsavo 18 – beveik visi iš „Nemuno aušros“. Jie sako, kad dėl branduolinio ginklo referendumu turėtų spręsti žmonės.

„Kada Kubilius ir amžiną atilsį Kirkilas nusprendė statyti atominę elektrinę, tai kažkodėl buvo suorganizuotas patariamasis referendumas, o čia mes atsisakome Konstitucijos straipsnio ir einame Seimo keliu“, – teigė „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

A. Ufarto / ELTA nuotr.

Tačiau gyventojai, panašu, neprieštarauja.

„Čia, manau, ne žmonėms spręsti, o valdžiai“ , – teigė moteris.

„Branduolinį ginklą 30 kilometrų nuo mūsų turim, tai ar turėsim, ar neturėsim, efekto jokio neduos“, – sakė vyras.

„Aš galvočiau, kai mes tokie maži ir prisiklausėm apie Suvalkų koridorių, gal tai būtų atgrasymo priemonė, aš pritarčiau“, – kalbėjo praeivė.

„Toks klausimas labai pavojingas ir nežinau, kaip padaryti, kaip iš tikrųjų padaryti, kad būtų gerai“, – svarstė vilnietė.

Prieš balsavo ir keli Mišrios grupės nariai. Štai Jankūno patarėja net bandė protestuoti, bet apsaugos darbuotojai liepė plakatą nuleisti.

„Turėti atominį ginklą nereiškia, kad jis mus apsaugos, tai yra pritraukimas, už jūsų ateitį aš čia stoviu“, – sakė Seimo nario Jankūno patarėja Janina Dovydaitienė.

Norint pakeisti Konstituciją, Seimas turi balsuoti du kartus su mažiausiai trijų mėnesių pertrauka. Pataisai pritarti turi mažiausiai du trečdaliai – 94 – parlamentarų. Vadinasi, liko paskutinis žingsnis.

„Žmonės galės jaustis tvirčiau. Galės gimdyti vaikus, kurti verslus, dirbti, nes žinos, kad jie gyvena saugesnėje šalyje“, – teigė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.

Ž. Gedvilos / ELTA nuotr.

„Branduolinis atgrasymas yra atgrasymo karalienė. Šaltasis karas netapo karštuoju, nes abi šalys turėjo branduolinį ginklą ir žinojo, kad, jei smogs viena, žus antra“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

Visgi kritikai sako, kad išbraukus Konstitucijos 137 straipsnį, sąjungininkų kariuomenės Lietuvoje neva pradės kurtis nekontroliuojamai. Ir priduria, kad tai tarsi pilti žibalą į ugnį.

„Mes suteikiame pretekstą agresoriui prie mūsų sienų stiprinti jų karines bazes, vesti jų karinius vienetus, su pretekstu, kad čia galima laikyti branduolinį ginklą“, – sakė Seimo narys Karolis Neimantas.

„Mes jau esame tiek Baltarusijoje, tiek Kaliningrade apsupti strateginės Rusijos ginkluotės, labiau taikiniais būti negalime, mes kaip tik reaguojame į Rusijos agresiją“, – teigė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

A. Ufarto / ELTA nuotr.

Ir akcentuoja, kad niekas branduolinio ginklo vos pakeitus Konstituciją dislokuoti nesiruošia.

„Šalys, kurios kontroliuoja branduolinį ginklą, jos labai atsargiai žiūri apskritai į branduolinio ginklo judėjimą, net ir NATO teritorijoje, tai atgrasymo priemonė“, – aiškino buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Diskusijas dėl branduolinio ginklo paskatino Prancūzijos siūloma nauja Europos branduolinio atgrasymo schema, taip pat Jungtinių Valstijų svarstymai dislokuoti branduolinį ginklą papildomose NATO šalyse.

Šaltinis: [mask_link href=”https://lnk.lt/” target=”_blank”]lnk.lt[/mask_link]