Seimas priėmė svarbų sprendimą: karo padėties metu valdžios apsauga tektų kariuomenės vadui

Karo padėties metu Lietuvos kariuomenės vadas privalės pasirūpinti Seimo rūmų, Vyriausybės pastatų, prezidento rezidencijos ir šioms institucijoms priklausančių teritorijų apsauga bei ginkluota gynyba.

Tokį reikalavimą Seimas įtvirtino ketvirtadienį priimtomis Karo padėties įstatymo pataisomis. Už Seimo pirmininko Juozo Oleko pateiktą iniciatyvą balsavo 102 parlamentarai.

Apsauga būtų užtikrinama ir laikinose darbo vietose

Jeigu parlamentas, Vyriausybė ar šalies vadovas negalėtų dirbti, rinktis ar posėdžiauti savo institucijų pastatuose, kariuomenės vadui tektų užtikrinti ir jiems laikinai paskirtų darbo vietų apsaugą bei ginkluotą gynybą.

Iki šiol įstatyme nebuvo tiesiogiai nustatyta, kad, įvedus karo padėtį, ginkluotųjų pajėgų vadas privalo užtikrinti valdžios institucijų apsaugą.

Išplėstas gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų sąrašas

Seimas taip pat pritarė J. Oleko inicijuotiems Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pakeitimams. Jais prie gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų priskirta valstybės gynyba ir trijų pagrindinių valdžios institucijų – prezidento, Seimo bei Vyriausybės – veikla.

Pagal naujas nuostatas tokias funkcijas vykdančios institucijos valstybines mobilizacines užduotis finansuos iš asignavimų, joms numatytų biudžeto patvirtinimo įstatyme.

Šiuo metu gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos apibrėžiamos ir detalizuojamos poįstatyminiu lygmeniu – Vyriausybės nutarimu.