Santaupas grynaisiais sukaupusiems gyventojams – svarbus įspėjimas: teks aiškintis iš kur pinigai?

Gyventojai nuolat raginami taupyti ir atsidėti pinigų nenumatytiems atvejams. Tačiau ilgus metus grynaisiais kauptos santaupos gali sukelti papildomų rūpesčių. Pasirodo, norint jas įnešti į banko sąskaitą, kai kuriais atvejais gali tekti paaiškinti, iš kur pinigai gauti.

Vyras sukaupė 7 tūkst. eurų ir susidūrė su dilema

Vienas vyras socialiniame tinkle pasidalijo savo patirtimi. Jis ilgus metus taupė grynuosius pinigus ir šiuo metu yra sukaupęs net 7 tūkst. eurų.

Pasak vyro, pinigus dažniausiai gaudavo įvairiomis progomis – per gimtadienius, Kalėdas ir kitas šventes.

Tačiau vėliau jis nusprendė įsigyti būstą su paskola. Tam reikalingas pradinis įnašas, todėl dabar vyras nori visas sukauptas santaupas perkelti į savo banko sąskaitą.

Būtent tada kilo klausimų. Aplinkiniai ir artimieji perspėjo, kad įnešus tokią sumą grynaisiais į banką gali tekti aiškinti pinigų kilmę, o vyrui kilo nerimas ir dėl galimų mokesčių.

Jis norėtų sužinoti, kaip elgtis, kad pinigus būtų galima panaudoti būstui įsigyti ir išvengti nereikalingų rūpesčių.

Taigi, ką svarbu žinoti norint į banko sąskaitą įnešti didesnę grynųjų pinigų sumą?

Bankai gali pareikalauti įrodyti pinigų kilmę

„Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovė Lietuvoje Ieva Linkutė-Urbonė pabrėžė, kad bankai privalo laikytis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų reikalavimų.

Dėl šios priežasties tam tikrais atvejais klientų prašoma paaiškinti lėšų kilmę arba pateikti ją pagrindžiančius dokumentus.

„Tai gali būti tokie dokumentai, kaip pažymos iš darbdavio arba Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos, kilnojamojo / nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys, dovanojimo sutartys, prekių pirkimo-pardavimo sutartys, transportavimo dokumentai, sąskaitos faktūros.

Vertinama ne vien konkreti suma, bet ir bendras operacijos kontekstas bei tai, ar ji atitinka klientui įprastą finansinę veiklą“, – paaiškino „Luminor“ atstovė.

Ji pridūrė, kad jeigu žmogus grynuosius pinigus kaupė ilgą laiką iš darbo pajamų, gautų dovanų ar kitų teisėtų šaltinių, rekomenduojama išsaugoti dokumentus, kuriais būtų galima pagrįsti jų kilmę.

Jeigu tokių dokumentų nebėra, kiekviena situacija vertinama individualiai. Kliento gali būti paprašyta pateikti papildomos informacijos apie tai, kaip santaupos buvo sukauptos.

„Planuojantiems panaudoti sukauptus grynuosius būsto pradiniam įnašui ar kitam didesniam pirkiniui rekomenduojame nelaukti paskutinės minutės ir iš anksto pasirūpinti lėšų kilmę pagrindžiančia informacija. Tai padeda išvengti papildomų klausimų ir užtikrina sklandesnį lėšų panaudojimą. Jei bankui kyla poreikis atlikti papildomą vertinimą, kliento gali būti paprašyta pateikti papildomų duomenų, o tam tikrais teisės aktuose numatytais atvejais gali būti laikinai apribotos kai kurios operacijos, kol vertinimas bus baigtas“, – aiškino pašnekovė.

„Swedbank“ įvardijo atvejus, kai gali tekti pagrįsti santaupas

„Swedbank“ klientų aptarnavimo departamento vadovas Saulius Drasutis pabrėžė, kad pinigų kilmę pagrindžiančių dokumentų gali būti prašoma, kai įmokama grynųjų pinigų suma siekia arba viršija 7,5 tūkst. eurų.

„Taip pat jeigu, nepriklausomai nuo sumos dydžio, bankui kyla pagrįstų klausimų dėl lėšų kilmės ar vykdomų operacijų pobūdžio, bankas gali paprašyti paaiškinti ir šių lėšų kilmę ir operacijos pagrindą“, – aiškino jis.

Gyventojai neretai grynuosius taupo daugelį metų. Vieni pinigus atideda po truputį, kiti gauna dovanų per gimtadienius, Kalėdas ar kitas šventes.

Tačiau kaip pagrįsti pinigų kilmę, jei jie buvo dovanoti prieš daugelį metų?

S. Drasutis paaiškino, kad dar prieš įnešant pinigus svarbu suprasti banko pareigą žinoti, kokias operacijas atlieka klientas, ir įvertinti įnešamų lėšų kilmę.

Todėl planuojant į sąskaitą pervesti didesnę grynųjų sumą reikėtų būti pasirengus paaiškinti, iš kur šie pinigai gauti ir kaip jie buvo sukaupti.

Kitaip tariant, jeigu bankui kyla klausimų, klientas turi gebėti paaiškinti savo santaupų kilmę. Vien tai, kad pinigai ilgai laikyti namuose, savaime nepašalina šios pareigos.

„Visais atvejais bankas taiko rizika grįstą požiūrį ir vertina visų kliento vykdomų operacijų visumą. Atsižvelgiama ne tik į įnešamą sumą, bet ir į kliento veiklos pobūdį, finansinį elgesį, operacijų istoriją bei kitą turimą informaciją. Pavyzdžiui, vertinama, ar deklaruojamas lėšų kilmės šaltinis yra suderinamas su kliento finansine situacija ir įprastu elgesiu.

Suprantame, kad kai kurie gyventojai dalį santaupų vis dar kaupia grynaisiais pinigais, tačiau kiekviena situacija yra individuali. Todėl nėra vieno universalaus kriterijaus, o sprendimai priimami įvertinus visas konkretaus atvejo aplinkybes ir turimus duomenis“, – nurodė „Swedbank“ atstovas.

Ne visi bankai taiko vienodą pinigų kilmės vertinimo tvarką

„Artea“ banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui pabrėžė, kad šiame banke nėra nustatyta vienos universalios sumos, nuo kurios pradedama domėtis grynųjų pinigų kilme.

„Vadovaudamiesi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais, bankai privalo pažinti savo klientus, suprasti jų atliekamų finansinių operacijų pobūdį ir prireikus įsitikinti lėšų kilmės teisėtumu.

Todėl papildomos informacijos ar lėšų kilmę pagrindžiančių dokumentų gali būti prašoma nepriklausomai nuo įnešamos sumos. Vertinama ne tik pinigų suma, bet ir jos atitiktis bankui žinomai informacijai apie klientą, jo finansinę veiklą bei kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.

Pavyzdžiui, jei žmogus įprastai naudojasi banko sąskaita kasdieniams mokėjimams ir staiga įneša didesnę grynųjų pinigų sumą, bankui gali kilti papildomų klausimų“, – aiškino ji.

Svarbu pabrėžti, kad prašymas paaiškinti pinigų kilmę savaime nereiškia, jog žmogus įtariamas neteisėta veikla. Tai viena iš finansų įstaigų taikomų prevencijos priemonių, padedančių užtikrinti finansų sistemos saugumą.

Įnešant grynuosius gali tekti mokėti papildomai

Net ir tada, kai pinigų kilmę galima paaiškinti, verta pasidomėti, kiek kainuos jų įnešimas į banko sąskaitą.

I. Linkutė-Urbonė nurodė, kad „Luminor“ klientai grynuosius gali įnešti į savo kortelės sąskaitą pinigus priimančiuose „Luminor“ arba „Medus“ bankomatuose.

„Per kalendorinį mėnesį nemokamai į „Visa Debit“ kortelę įnešti galima iki 2 tūkst. eurų, viršijant šią sumą taikomas 0,2 proc. mokestis nuo įnešamos sumos“, – pabrėžė „Luminor“ atstovė.

S. Drasutis paaiškino, kad grynųjų pinigų įnešimas į savo sąskaitą tokią funkciją turinčiuose „Swedbank“ bankomatuose yra nemokamas. Vis dėlto taikomas limitas – per mėnesį į visas kliento sąskaitas banke bendrai galima įnešti ne daugiau kaip 7,5 tūkst. eurų.

„Norint įnešti didesnę sumą, tą reikėtų padaryti banko padalinyje iš anksto užsiregistravus.

Norint grynuosius pinigus įmokėti banko padaliniuose eurų banknotais į savo sąskaitą, reikėtų sumokėti 0,2 proc. nuo sumos, bet ne mažiau kaip 5 eurus. Jei klientas atsineša eurų monetas ir centus, tuomet mokestis siekia 4,5 proc. nuo sumos, bet ne mažiau kaip 5 eurus. Šie mokesčiai taikomi visiems grynųjų pinigų įnešimo atvejams, nesvarbu ar tai ilgus metus kaupti pinigai, ar vakar gauti“, – aiškino banko atstovas.

D. Kolmatsui taip pat atkreipė dėmesį, kad tam tikrais atvejais bankas gali laikinai apriboti operaciją arba finansinių paslaugų teikimą, jei reikia papildomai patikrinti pinigų kilmę ar įvykdyti teisės aktų reikalavimus.

„Vis dėlto, pats prašymas pateikti papildomą informaciją dar nereiškia, kad kliento lėšų naudojimas bus apribotas. Kiekviena situacija vertinama individualiai, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir galimas rizikas.

Siekiant, kad patikrinimas vyktų kuo sklandžiau, klientams rekomenduojame bendradarbiauti su banku, pateikti tikslią informaciją ir laiku atsakyti į papildomus klausimus. Jeigu bankas negauna informacijos, būtinos teisės aktų reikalavimams įgyvendinti, gali tekti apriboti tam tikrų finansinių paslaugų teikimą“, – paaiškino pašnekovė.

Kada bankas gali apriboti galimybę naudotis santaupomis?

„Swedbank“ klientų aptarnavimo departamento vadovas taip pat priminė, kad įnešus grynuosius pinigus jie tampa sąskaitoje esančiomis kliento lėšomis. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis galimybė jais naudotis gali būti apribota.

„Vadovaujantis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimais, bankas tam tikrais atvejais gali apriboti galimybę disponuoti lėšomis sąskaitoje, jei kyla pagrįstų įtarimų dėl lėšų ar operacijos teisėtumo ir pagrįstumo.

Kiekviena situacija vertinama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir turimą informaciją. Jei bankui kyla klausimų dėl lėšų kilmės ar operacijų pobūdžio, bankas gali paprašyti kliento pateikti papildomus paaiškinimus ar dokumentus“, – paaiškino jis.

Taigi ilgus metus grynaisiais kauptos santaupos savaime nereiškia, kad jas įnešus į banką bus taikomi papildomi mokesčiai ar apribojimai. Vis dėlto, planuojant didesnį pirkinį, pavyzdžiui, būstą, verta iš anksto pasidomėti savo banko reikalavimais ir pasirūpinti informacija, kuri padėtų paaiškinti pinigų kilmę.