Penktadienį Rusijos autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu, skelbia Kremlius.
Ragina užbaigti karą Irane, tačiau pamiršo, kad pats tęsia agresiją Ukrainoje?
V. Putinas taip pat pakartojo Rusijos poziciją, kad karo veiksmai turi būti nedelsiant nutraukti ir turi būti rastas diplomatinis sprendimas.
Tiesa, Rusija plataus masto invaziją Ukrainoje tęsia nuo 2022-ųjų vasario. Nekalti gyventojai žūsta kiekvieną dieną, tačiau apie tai Kremlius – nė žodžio.
Savo ruožtu M. Pezeshkianas išreiškė dėkingumą už Rusijos paramą ir pateikė išsamią ataskaitą apie įvykius Irane, teigiama Kremliaus pranešime.
„The Washington Post“: Rusija padeda Iranui taikytis į JAV pajėgas Artimuosiuose Rytuose
Pasak trijų su žvalgybos duomenimis susipažinusių pareigūnų, Rusija teikia Iranui informaciją apie taikinius, kad šis galėtų smogti JAV pajėgoms Artimuosiuose Rytuose. Tai yra pirmasis ženklas, kad dar vienas svarbus JAV priešininkas dalyvauja kare – net jei ir netiesiogiai, skelbia „The Washington Post“.
Ši pagalba, apie kurią anksčiau nebuvo pranešta, rodo, kad sparčiai plečiamame konflikte dabar dalyvauja viena iš pagrindinių Amerikos branduolinį ginklą turinčių varžovių, turinti labai pažangias žvalgybos galimybes.
Nuo karo pradžios Rusija perdavė Iranui JAV karinių objektų – įskaitant karo laivus ir orlaivius – buvimo vietas, teigė trys pareigūnai, kalbėję anonimiškai dėl informacijos jautrumo.
„Atrodo, kad tai gana visapusiškos pastangos“, – sakė vienas iš šaltinių.
Rusijos ambasada Vašingtone į prašymą pakomentuoti neatsakė. Maskva paragino nutraukti karą, kurį pavadino „neišprovokuotu ginkluotos agresijos aktu“.
Kiek tiksliai Rusija padeda Iranui nustatyti taikinius, nėra iki galo aišku. Pareigūnų teigimu, Irano kariuomenės gebėjimas savarankiškai nustatyti JAV pajėgų buvimo vietas per mažiau nei savaitę nuo kovų pradžios buvo gerokai silpnas.
„Irano režimas yra visiškai triuškinamas“, – sakė Baltųjų rūmų atstovė Anna Kelly, nekomentuodama galimos Rusijos pagalbos Iranui.
Ir pridūrė: „Jų balistinių raketų atsakas kasdien silpnėja, jų laivynas naikinamas, gamybos pajėgumai griaunami, o sąjungininkų grupuotės beveik nesipriešina.“
CŽA ir Pentagonas atsisakė komentuoti.
Kinija ir Rusija „nėra reikšmingos“
Paklaustas apie žinutę Rusijai ir Kinijai, kurios laikomos vienomis svarbiausių Irano rėmėjų, JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas sakė, kad neturi jokios žinutės ir kad „jos čia iš tikrųjų nėra reikšmingas veiksnys“.
Du pareigūnai, susipažinę su Rusijos parama Iranui, teigė, kad Kinija, nepaisant glaudžių ryšių su Iranu, neatrodo teikianti pagalbos jo gynybai.
Kinijos ambasada Vašingtone taip pat neatsakė į prašymą pakomentuoti. Pekinas taip pat paragino nutraukti konfliktą.
Analitikai teigia, kad žvalgybos dalijimasis atitiktų Irano smūgių prieš JAV pajėgas pobūdį, įskaitant atakas prieš vadovavimo ir kontrolės infrastruktūrą, radarus ir laikinas struktūras, tokias kaip ta Kuveite, kur žuvo šeši kariai.
Pastarosiomis dienomis taip pat buvo pataikyta į CŽA stotį JAV ambasadoje Rijade, Saudo Arabijos sostinėje.
Irano smūgiai yra „labai tikslūs – nukreipti į ankstyvojo perspėjimo arba virš horizonto veikiančius radarus“, sakė Dara Massicot, Rusijos kariuomenės ekspertė iš Carnegie Endowment for International Peace.
Ji pridūrė: „Tai daroma labai tikslingai. Jie taikosi į vadovavimo ir kontrolės sistemas.“
