Privačiame Klaipėdos darželyje 2-ejų berniukas patyrė traumą, kuri išgąsdino net medikus: dantys sustumti į vidų, pasekmės – baisios
Nesustabdomai kraujuojantis, beprotišką skausmą kenčiantis dvimetis mažylis, siaubas ir nežinia, kas jam iš tiesų nutiko. Tokį košmarą išgyveno klaipėdietė Akvilė Bergelienė, ir jis iki galo dar nesibaigė, nors praėjo jau pusantrų metų.
Portalui Lrytas moteris sakė, kad nors fiziniai sužalojimai sugijo ir nebekelia skausmo, po darželyje patirtos traumos vaikas nebekalba ir bent jau kol kas specialistų pastangos bevaisės.
Susigundė privačiu darželiu
Nelaimė įvyko 2023 m. spalio 25 dieną Klaipėdos privačiame darželyje „Smaragdo uostas“. Akvilės sūneliui tuomet buvo 2,4 metukų.
„Kadangi negavome valstybinio darželio, nusprendėme vaiką iš pradžių vesti į pusdieninį darželį. Kai vaikas adaptavosi, vasaros metu išleidom į privatų darželį visam mėnesiui. Vaikas darželį lankė apie 4 mėnesius, iki kol išgirdom apie „Smaragdo uosto“ privatų darželį.
Kažkaip mus įkalbino pakeisti darželį, kad ten pigiau, ten geriau, kokie mes patenkinti vesdami ten savo vaiką. Susigundžiau ir aš, galvojau, gal tikrai ten mano vaikui bus geriau“, – pasakojo Akvilė, viešai socialiniuose tinkluose dalindamasi savo skausminga istorija.
Vaiką pamatė visą kruviną
2023 m. spalio 1 dieną Akvilė grįžo atgal dirbti į ligoninę po motinystės atostogų, nuo tos pačios dienos sudarė sutartį su šiuo darželiu. O praėjus vos 3 savaitėms vaikas patyrė labai rimtą traumą.
„Tą dieną man buvo laisvadienis, buvau namuose, ir man prieš 16 val. paskambino darželio auklėtoja, kalbėdama beprotiškai ramiu balsu, kad mano vaikas patyrė traumą, „biškelį“ pakraujavo, kad nebekraujuoja ir nebeverkia. Paklausė, kada galiu atvažiuoti pasiimti vaiko.
Kai mane informavo ramiai, aš ramiai ir sureagavau, abi kažkaip nusprendėm, kad tikriausiai įsikando į lūpą ir tiek. Pasakiau, kad apsirengiu ir atvažiuoju pasiimti, nes jau 16 val., galvoju, nelaikysiu vaiko ilgai darželyje“, – pasakojo moteris.
Atvažiavusi į darželį pamatė visai kitokį vaizdą. „Likau šokiruota! Vaikas šoke! Akys didžiulės, stiklinės, be jokių emocijų, net neverkė būdamas šoko būsenoje.
Visas kruvinas (megztinis, kelnės, pirštai, burna), kraujas ir toliau gausiai bėga iš burnos. Kažkoks žalias virtuvinis skuduras laikomas vaikui ant burnos.
Staigiai pribėgau prie vaiko žiūrėti, iš kur kraujuoja. Vaikas iškart man išsižiojo, pakėliau viršutinę lūpą, o ten nebėra 2 viršutinių priekinių dantukų“, – prisiminė Akvilė.
Mama pasakoja darželio auklėtojos paklaususi, kodėl ją informavo klaidingai, kodėl nepasakė, kad vaikas kraujuoja, kad išsimušė dantis. „Ji tylėjo ir nieko nesakė. Paskui tik išlemeno, kad vaikas man nesižiojo!“ – sakė Akvilė.
Ji greitai išsikvietė greitąja, nes pati būdama medikė suprato, kad turėjo būti didelis smūgis, jog vaikas išsimuštų 2 dantis. Labai bijojo, kad nebūtų žandikaulis lūžęs ar išnarintas.
„Pasiėmiau vaiką ant rankų, visa drebanti, pati šoke, laukėm greitosios. O tuo tarpu auklėtoja ramiu veidu nuėjo tvarkytis grupės. Nepasiūlė nei vandens, nei atsisėsti, net nepaklausė, ar gali kažkuo padėti. Nieko, matėsi beprotiškas abejingumas“, – liejo nuoskaudą mama.
Atvykus greitajai, pasak mamos, vaikas išsižiojo pats ir rodė su pirštukais į burną. Medikai pasakė, kad reikia skubiai į ligoninę patikrinti, ar nebus lūžęs žandikaulis.
Vaikų ligoninė neturėjo veido ir žandikaulio chirurgo, tad vaiką išvežė į Universitetinę Klaipėdos ligoninę. „Vaikas ir toliau kraujuoja, kraujas nesustoja bėgti. Priėjom prie gydytojo, apžiūrėjo vaiką, pasakė, kad žandikauliui viskas yra gerai. Ir paklausė, kodėl neieškojom dantukų, nes dar būtų buvę galima juos išsaugoti.
Pasakiau, kad pati išsigandau, ir laukiau greitosios. Nes tikrai tuo metu, pamačius savo vaiką tokioje būsenoje, man pačiai aptemo galva.
Veido ir žandikaulio chirurgas pasakė, kad būtinai kitą dieną kreiptumėmės į stomatologą, pasidarytume rentgeno nuotrauką, pasižiūrėtume, ar nėra likusių šaknų. Nes tokiu atveju būtinai juos reikia traukti lauk“, – Akvilė prisiminė siaubingas akimirkas.
Vaiko, esančio šoko būsenoje, skausmą buvo sunku įvertinti, nes tuo metu žmogus visiškai nieko nejaučia. „Mums dar bebūnant priėmime, atvyko ir policija, apklausė. Bet keisčiausia, kad vaikas visur pats žiojosi ir rodė, kad jam ten skauda. Tai man labai keista, kodėl auklėtoja sakė, kad būtent jai vaikas nesižiojo“, – stebėjosi Akvilė.
Naktį – beprotiškas verksmas
Tuo metu ji su vaikų namuose gyveno viena, vyras dirbo užsienyje ir jo nebuvo namuose. Tokiam įvykiui atsitikus, būti vienai namuose nesinorėjo.
„Susidėjusi daiktus su vaiku išvykau pas savo tėvus į kaimą. Vaiką parsivežiau visą kruviną, ir kraujuojantį. Dar vis buvo šoko būsenoje.
Parvažiavus pas mano tėvus, vaikas beprotiškai bijojo mano tėvų ir mano sesers. Apsikabinęs manęs nepaleido ir nenorėjo niekur toli nuo manęs trauktis. Niekas negalėjo prieiti prie jo, tik aš. Vaikui daviau ibuprofeno sirupą, kad, kai pradės skaudėti, skaudėtu mažiau. Vaikas kaip ir užmigo link vakaro.
Bet atėjus nakčiai prasidėjo visos linksmybės. Vaikas pradėjo beprotiškai verkti, visi buvome pakelti ant kojų, visa naktis buvo be miego. Nes verkė be perstojo, toliau kraujavo, rodė vis į burnytę, kad skauda. Vis nešiojau, raminau. Bet jam net vaistai nuo skausmo nepadėjo. Pirma naktis buvo beprotiškai sunki.
Ryte atsikėlus vaikui buvo visa apatinė dalis (nuo smakro iki akių) ištinusi. Sulaukę ryto, išvykom atgal į Klaipėdą pas stomatologą pasidaryti rentgeno nuotraukos“, – pasakojo Akvilė.
