Po trejų metų aplankė savo buvusiąją – sustingo tarpduryje nuo pamatyto vaizdo
Prieš keletą metų turėjau aistringą romaną su moterimi. Ji buvo vyresnė, išsiskyrusi. Aš – dar jaunas, tik studijas baigęs vaikinas, kuriam galvoje švilpavo vėjai ir naktinių klubų melodijos.
Kelis mėnesius džiaugiausi laiku su Ja: nuolatiniai kokybiški intymūs santykiai, išskalbti rūbai ir garuojanti vakarienė. To iš bendraamžių merginų nesulauksi. Tad kurį laiką tikrai džiaugiausi karštu romanu su vyresne moterimi.
Tačiau ilgainiui pradėjo ryškėti mūsų amžiaus skirtumas. Ji norėjo mėgautis ramybe namuose, laisvalaikiu restorane ar pas draugus svečiuose, o man rūpėjo šokiai, klubai, linksmybės, nuotykiai, festivaliai ir klaidžiojimai mieste iki paryčių.
Mano draugei toks mano požiūris į gyvenimą nepatiko. Mane jos noras laikyti pririštą prie kojos taip pat erzino.
Gyvenau laisvą gyvenimą, kokio norėjau. Niekas nemoralizavo, džiaugiausi ištrūkęs. Supratau, kad antros mamos man nereikia. Kai pritrūkdavau švarių drabužių ar pasiilgdavau šviežių kotletų, nuvažiuodavau aplankyti tėvų.
Pavargau nuo vakarėlių maratono, norėjosi pastovumo, ramybės. Pradėjo šlubuoti sveikata, apniko depresija… Prisiminiau savo ramybės, švelnumo ir šilumos uostą pas savo buvusiąją…
Nuvažiavau pas Ją į namus, paskambinau į duris. Tiesą sakant, turėjau netgi namų raktą, bet nedrįsau – nebuvau tikras, ar Ji vis dar ten gyvena. Arba jei gyvena, tai gal su kitu…
Ji turi vaiką! Sustingau tarpduryje. Nežinojau, ką sakyti. Pasimečiau.
Nustebo ir ji. Tačiau, mano nuostabai, pasiūlė užeiti išgerti kavos. Pasikalbėjome. Pradžioje taip nedrąsiai. Po to išsišnekėjome.
Pasirodo, mergaitė gimė praėjus keliems mėnesiams po mano dingimo. Čia mano vaikas? Sako, kad taip… Siūlo pasidaryti DNR testą. Bet aš ir taip matau, kad tai mano vaikas. Mano akys, mano nosis, mano garbanoti plaukai…
Klausiau, kodėl man nieko nepasakė? O Ji man atsakė klausimu, ar kas nors būtų pasikeitę ir būčiau grįžęs?
Ko gero, kad ne… Tuo metu man nereikėjo šeimos, namų, vaikų. Dabar… Dabar savo šeimos į nieką gyvenime nekeisčiau.
Ačiū, už sugrąžintą meilę gyvenimui!
