Alerginių ligų skaičius Lietuvoje ir Europoje auga sparčiau, nei prognozuota prieš kelis dešimtmečius. Kaip pasakoja LSMU Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovė, gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė prof. dr. Brigita Gradauskienė, tai, kas anksčiau skambėjo kaip ateities prognozė, šiandien jau tapo kasdienybe.
„Buvo prognozuojama, kad artimiausiu metu jomis sirgs kas ketvirtas, tai dabar tarp vaikų praktiškai kas antras yra įsijautrinęs vienam ar kitam alergenui, tad alerginių ligų daugėja“, – „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ kalbėjo gydytoja.
Pasak jos, alergijų plitimą lemia ne tik paveldimumas, bet ir mūsų gyvenimo būdas. Šiuolaikinėje aplinkoje atsiranda vis daugiau imuninei sistemai neįprastų medžiagų – nuo buitinių chemikalų iki maisto priedų.
„Pavyzdžiui, mes labai norime palengvinti buitį, kiek į maisto produktus yra dedama nenatūralių komponentų, kad jis būtų ilgiau išlaikomas bei dėl įvairių skoninių dalykų“, – aiškino profesorė.
Sutrinka imuninės sistemos pusiausvyra
Gydytojos teigimu, imuninę sistemą gali dirginti beveik viskas – skalbikliai, dažai, drabužių sudėtis ar kitos kasdienės medžiagos.
„Tai, iš ko jie pagaminti – tie komponentai vis tik yra svetimos dalelės ir organizmas jas priima kaip antigeną, atsiranda imuninė reakcija, atmintis, kad tai yra svetima, ir pasireiškia vienokia ar kitokia išraiška“, – sakė B. Gradauskienė.
Simptomai priklauso nuo to, kur dirgiklis patenka – į odą, kvėpavimo takus ar virškinimo sistemą.
„Tai yra ir imuniteto išbalansavimas dėl ne tik genetinių, bet ir mūsų gyvenimo būdo, patiriamo streso, žalingų aplinkos sąlygų. Tada imuninės sistemos balansas sutrikdomas, ji arba pradeda reaguoti per agresyviai, arba „užmiega“ ir tinkamai organizmo nebeprižiūri“, – pastebėjo specialistė.
Remiantis Europos statistika, priklausomai nuo šalies, net kas antras ar trečias vaikas yra įsijautrinęs bent vienam alergenui.
Kodėl kaime alergijų mažiau?
Paklausta, kodėl vienose šalyse ar vietovėse alerginių ligų daugiau nei kitose, gydytoja priminė vadinamąją higienos hipotezę.
„Pastebėta, kad miestiečiai žymiai dažniau serga alerginėmis ligomis nei gyvenantys kaime“, – aiškino ji.
Pasak B. Gradauskienės, vaikas gimsta tarsi „nerašyta knyga“, o jo imuninė sistema mokosi reaguoti į aplinką per kontaktą su mikroorganizmais, infekcijomis ir skiepais. Kai aplinka pernelyg sterili, ši pusiausvyra sutrinka.
„Gyvenant kaime aplinkoje natūraliai yra daugiau virusinių ir kitų antigenų, kurie nėra itin patogeniniai, bet su jais kontaktuodama imuninė sistema yra užimta. Ji formuoja imuninę atmintį ir būna mažiau alerginių susirgimų“, – teigė gydytoja.
Kas pirmiau – šuniukas ar vaikelis?
Viena dažniausių tėvų užduodamų temų alergologams – augintiniai ir vaikai. Ar verta įsigyti gyvūną dar prieš vaikui gimstant?
„Kartais sulaukiu tėvelių klausimų, ar pirmiau įsigyti šuniuką, ar susilaukti vaikelio, siekiant, kad vaikas būtų mažiau alergiškas“, – pasakojo profesorė.
Jos teigimu, jei siekiama sumažinti alergijos riziką, svarbu, kad vaikas gimtų jau į „turtingą“ aplinką.
„Jei norime sumažinti riziką, kad vaikeliui išsivystys alergija, jau turi būti atitinkama aplinka, į kurią jis atkeliauja“, – aiškino ji ir pridūrė, kad pagal šią logiką pirmiau namuose turėtų atsirasti šuo.
„Kuo aplinkoje tų natūralių alergenų yra daugiau, tuo imuninei sistemai yra mažiau stresinių ar neįprastų situacijų.“
Katės ar šunys – kas „pavojingesni“?
Paklausta, kam alergija pasireiškia dažniau – katėms ar šunims, B. Gradauskienė pabrėžė, kad viskas priklauso nuo konkretaus žmogaus. Vis dėlto katės alergenas laikomas agresyvesniu.
„Katės alergenas yra agresyvesnis“, – sakė ji ir pateikė iškalbingą pavyzdį iš mokslinių tyrimų.
„Antarktidoje, kur jokie gyvūnai įprastai negyvena, buvo rastas katės alergenas. Tai iliustruoja, kiek jis yra „kibus“, ilgai išliekantis.“
Gydytoja pasakojo atvejus, kai žmonės patiria alergijos simptomus net butuose, kuriuose katė buvo laikyta prieš kelerius metus. Kai kuriais atvejais prireikia net kapitalinio remonto ar gyvenamosios vietos keitimo.
Alergija gali atsirasti vėliau, bet gydymas – įmanomas
Svarbu žinoti, kad net jei žmogus iki šiol neturėjo alergijos požymių, tai dar negarantuoja, jog ji neatsiras ateityje.
„Alerginė reakcija atsiranda tiktai po tam tikro laiko imuninei sistemai komunikuojant su tuo alergenu“, – pabrėžė specialistė.
Vis dėlto gera žinia ta, kad alergija šiandien nėra nuosprendis. Pasak B. Gradauskienės, imunoterapija gali padėti net tiems, kurių darbas tiesiogiai susijęs su gyvūnais.
„Tai tada gelbsti imunoterapija – po jos jie gali toliau sėkmingai dirbti“, – sakė gydytoja.
Ji ragina žmones neignoruoti simptomų ir aktyviau kreiptis į šeimos gydytojus bei alergologus.
„Svarbu žinoti, kokios gydymo galimybės yra prieinamos – ne tik kaip vengti alergenų, bet ir kaip sumažinti simptomus ar net sukontroliuoti alerginę būklę“, – apibendrino profesorė.
