Lietuvos senjorams atsirado naujų vilčių sulaukti didesnių pensijų. Į „Sodros“ rezervą netikėtai sugrįžus daugiau nei milijardui eurų iš antrosios pensijų pakopos, politikai ir ekonomistai diskutuoja, ar dalis šių lėšų galėtų būti panaudota spartesniam pensijų didinimui.
Pensijos kitąmet turėtų augti
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia apie 745 eurus. Remiantis Finansų ministerijos prognozėmis, nuo kurių priklauso kasmetinis pensijų indeksavimas, kitais metais pensijos turėtų didėti maždaug 8 proc.
Tai reikštų, kad vidutinė pensija padidėtų apie 65 eurais ir pasiektų maždaug 810 eurų.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas teigia, kad pensijos nuosekliai didinamos kiekvienais metais.
„Atsižvelgiant į ekonominius rodiklius, pensijos didinamos visąlaik apie 10 proc.“, – sakė A. Sysas.
Vis dėlto daugelis senjorų pripažįsta, kad dabartinių išmokų vis dar nepakanka kasdienėms išlaidoms padengti.
„Galėtų būti pusantro, kad pensininkas galėtų oriai gyventi“, – sakė senjorė.
„1000 Eur. mažiausiai, 650 Eur. gaunu, neužtenka vaistams ir viskam“, – minėjo gyventoja.
„Dviejų gabalų tikrai, kad neegzotiškai, bet normaliai, kad nebijotum rankos į kišenę įkišti ir ištraukti“, – juokėsi senjoras.
„Pagal kainas bent 1000 Eur. minimaliai“, – kalbėjo vyras.
„1000-1500 eurų, nes užsidirbome“, – pridūrė senjorė.
Į „Sodros“ rezervą sugrįžo daugiau nei milijardas eurų
Diskusijas dėl spartesnio pensijų didinimo paskatino netikėtai išaugęs „Sodros“ rezervas.
Po antrosios pensijų pakopos pokyčių dalis gyventojų nusprendė pasitraukti iš kaupimo sistemos. Dėl to į „Sodrą“ sugrįžo daugiau kaip milijardas eurų. Vien šiemet buvo planuota gauti apie 550 mln. eurų, tačiau faktinės įplaukos prognozes viršijo beveik dvigubai.
Skaičiuojama, kad papildomai rezervą papildė apie 750 mln. eurų.
Dalis politikų mano, kad šios lėšos galėtų būti panaudotos didesnėms pensijoms finansuoti.
Seimo narys, demokratas Linas Kukuraitis pabrėžia, kad infliacija labiausiai paveikia žmones, gyvenančius iš fiksuotų pajamų.
„Infliacija smogia labiausiai pažeidžiamoms grupėms, gyvenančioms iš išmokų, sausį nustatytą gauna visus metus išmoką, o infliacija per metus perkamąją galią sumažina, sprendimai turi būti ambicingi“, – aiškino L. Kukuraitis.
Ar pensijos galėtų padidėti dar 100 eurų?
Ekspertų vertinimu, jei papildomos rezervo lėšos būtų skirtos pensijų didinimui, teoriškai kiekvienas senatvės pensininkas kurį laiką galėtų gauti maždaug 100 eurų didesnę išmoką per mėnesį.
Tačiau tokį scenarijų vertina atsargiai tiek Vyriausybės atstovai, tiek dalis politikų.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pabrėžia, kad šios lėšos pateko ne į kasdienėms išmokoms skirtą fondą, o į rezervą, kuris kaupiamas galimoms ekonominėms krizėms.
„Pensijos kitais metais tikrai didės, rezervo naudojimas – atviras klausimas, kuris biudžeto formavimo metu išsispręs“, – sakė finansų ministras.
Panašios pozicijos laikosi ir A. Sysas.
„Rezervas reikalingas, jei įvyktų kataklizmai, negalėtume laiku surinkti reikiamą sumą išmokoms. Buvo atvejų, kai Lietuvoje 2-3 mėn. vėlavo, neturėjom rezervo. Apie rezervo dalinimą dabartinėje Vyriausybėje niekas nekalba“, – pasakojo A. Sysas.
Prezidentas ragina daugiau lėšų skirti dabartiniams pensininkams
Diskusijose dėl „Sodros“ rezervo dalyvauja ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jis siūlo svarstyti galimybę dalį rezervo pertekliaus panaudoti dabartinių pensininkų gerovei.
Tuo metu ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipia dėmesį, kad beveik 7 mlrd. eurų siekiantis rezervas investuojamas itin konservatyviai.
„Grąža, kurią uždirba „Sodros“ rezervas – iki 2 proc. Pinigai laikomi centriniame banke, investuojama į saugius vertybinius popierius, grąža nedidelė“, – minėjo ekonomistas.
Kol kas sprendimai dėl papildomo pensijų didinimo nėra priimti. Vis dėlto politikų diskusijos ir netikėtai išaugęs „Sodros“ rezervas suteikia pagrindo tikėtis, kad dalis senjorų ateityje gali sulaukti didesnių išmokų nei šiuo metu numato įstatyme nustatyta indeksavimo tvarka.
900
