Pensija tik sulaukus 70-ies?: Suomijos planas sukėlė Žemaitaičio reakciją, o ekspertai perspėja ir Lietuvą

Europoje vis garsiau kalbama apie esminius pensijų sistemų pokyčius. Valstybių skolos ir visuomenės senėjimas verčia ieškoti vis griežtesnių sprendimų, tarp kurių – pensinio amžiaus ilginimas iki 70 metų ar net daugiau.

Tokį žingsnį šiuo metu siūloma žengti Suomijoje. Be to, ateityje pensinis amžius galėtų kilti ir toliau, nes būtų susietas su tikėtina gyventojų gyvenimo trukme: jai ilgėjant, vėliau būtų išeinama ir į pensiją.

Sparčiai senstančios visuomenės iššūkiai jau ne vienus metus aptariami ir Lietuvoje. Todėl kyla klausimas, ar panašus modelis ilgainiui galėtų atsirasti ir mūsų šalyje.

Suomijoje siūloma pensinį amžių kelti kas pusmetį

Suomijos finansų ministerija pasiūlė minimalų pensinį amžių palaipsniui padidinti iki 70 metų. Tai būtų viena iš programos priemonių, kuriomis per kitą parlamento kadenciją planuojama sustiprinti viešuosius finansus 8–11 mlrd. eurų.

Pagal ministerijos siūlymą kiekvienai paskesnei amžiaus grupei minimalus senatvės pensijos amžius būtų didinamas šešiais mėnesiais, kol pasiektų 70 metų ribą. Vėliau jis būtų toliau koreguojamas atsižvelgiant į tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčius.

Ministerijos pareigūnai skaičiuoja, kad toks sprendimas galėtų užimtųjų skaičių padidinti 50–120 tūkst. žmonių.

Tačiau iniciatyva iš karto sulaukė profesinių sąjungų pasipriešinimo. Profesinių sąjungų konfederacijos STTK pirmininkė Else-Mai Kirvesniemi pareiškė, kad Suomijos pensijų sistemos nereikėtų naudoti kaip valstybės skolos mažinimo priemonės. Jos teigimu, sistema yra tvari, tinkamai valdoma, todėl jos keisti nereikėtų.

STTK duomenimis, faktinis išėjimo į pensiją amžius Suomijoje jau siekia 63,2 metų. E. M. Kirvesniemi taip pat priminė, kad šalyje yra beveik 330 tūkst. bedarbių. Norint, kad žmonės dirbtų ilgiau, jos vertinimu, pirmiausia būtina pasirūpinti darbo vietomis, galimybėmis mokytis, tinkamu darbo krūviu ir darbuotojų gerove.

Ji taip pat pažymėjo, kad įstatymu padidintas pensinis amžius valstybei nesuteiktų greitos finansinės naudos, o didelė dalis tokio sprendimo pasekmių tektų jaunesnėms kartoms.

Žemaitaitis prabilo apie galimas riaušes

Į Suomijoje svarstomą pasiūlymą sureagavo Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. Politiko nuomone, tokios iniciatyvos šalyje turėtų sukelti riaušes.

Jis teigė laukiantis riaušių Suomijoje ir tokį planą siejo su, jo žodžiais, politikų noru kariauti bei švaistyti tautos pinigus.

R. Žemaitaitis pabrėžė, kad panašią situaciją mato ir Lietuvoje. Pasak jo, virš šalies tarsi kybo juodas debesis, tačiau socialdemokratai, užuot galvoję apie ateitį, esą renkasi Lietuvą papildomai praskolinti 5 proc. Politikas tai palygino su G. Kirkilo laikotarpiu ir po jo įvykdyta naktine mokesčių reforma.

Ar Lietuvai pensinio amžiaus didinimo pavyks išvengti?

VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė ir dėstytoja Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė mano, kad nekeičiant valstybės politikos krypties pensinio amžiaus didinimas ateityje taps neišvengiamas.

Ji atkreipė dėmesį, kad dirbančiųjų Lietuvoje mažėja, o demografinė ir gimstamumo padėtis yra tragiška bei toliau blogėja. Mokslininkės teigimu, jeigu ne plataus masto karas Ukrainoje, Lietuvos imigracijos rodikliai taip pat būtų gerokai prastesni.

Todėl ekonominiu požiūriu pensinio amžiaus ilginimas ateityje gali likti vieninteliu būdu spręsti mažėjančio dirbančių žmonių skaičiaus problemą.

Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė taip pat pabrėžė Lietuvos produktyvumo svarbą. Kadangi pagal šį rodiklį šalis atsilieka nuo labiausiai išsivysčiusių valstybių, tenka svarstyti, kaip dirbant daugiau uždirbti tą pačią sumą. Jos vertinimu, daugiausia dėmesio reikėtų skirti produktyvumo didinimui.

Ministrė: Lietuva tam dar nepasirengusi

Žinių radijui kalbėjusi I. Ruginienė pareiškė mananti, kad Lietuva pensinio amžiaus didinimui dar nėra pasiruošusi.

Ministrė aiškino, kad žmonės neretai jau sulaukę 50 metų praranda sveikatą, nebegali tęsti įprasto darbo ir būna priversti ieškoti lengvesnės veiklos. Dėl sveikatos problemų jie taip pat gali patekti į nedarbo spąstus. Be to, darbo rinkoje išlieka vyresnių nei 55 metų žmonių diskriminacija, kai darbdaviai pirmenybę teikia jaunesniems kandidatams.

I. Ruginienės teigimu, kol šios problemos neišspręstos, galimybių ilginti pensinį amžių nėra. Apie tokį žingsnį būtų galima kalbėti tik pašalinus minėtas kliūtis.

Ministrė pažymėjo, kad Lietuva lygiuojasi į Šiaurės ir kitas progresyvias valstybes, kuriose žmonės iki 67 ar 70 metų gali likti darbo rinkoje išsaugoję sveikatą ir patys spręsti, kada pasitraukti. Lietuvoje tokios sąlygos kol kas nesudarytos, todėl, pasak jos, pirmiausia reikia siekti, kad žmonės galėtų dirbti iki 65 metų, o vėliau išeitų į užtarnautą poilsį ir skirtų laiko sau.

Vyresni darbuotojai jau dabar susiduria su kliūtimis

„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pensinio amžiaus ilginimą vadina techniniu problemos sprendimu. Juo matematiškai ieškoma tvaresnės pusiausvyros, darant prielaidą, kad vėliau į pensiją išeinantys žmonės sėkmingai tęs darbą.

Vis dėlto, pasak ekonomistės, norimą rezultatą gali iškreipti radikalūs darbo rinkos pokyčiai. Ilgėjant gyvenimo trukmei ir gerėjant vyresnių žmonių sveikatai bei darbingumui, ilgesnis jų dalyvavimas darbo rinkoje yra natūralus. Tačiau papildomų rizikų kelia tai, kad ne visose Europos darbo rinkose vyresni žmonės lengvai įsidarbina.

Taip pat ne visur įsitvirtinę mokymosi visą gyvenimą įpročiai, sudarytos nuoseklios ilgalaikės karjeros galimybės ar veikia efektyvi kvalifikacijos tobulinimo ir profesijos keitimo sistema.

I. Genytės-Pikčienės vertinimu, pensinio amžiaus ilginimas nėra panacėja siekiant pensijų sistemos stabilumo. Vyresniems žmonėms gali būti vis sudėtingiau atitikti darbo rinkos poreikius, susirasti darbą ar jį išlaikyti.

Ekonomistė priminė, kad ir po ankstesnio pensinio amžiaus vėlinimo Lietuvoje šis sprendimas veikia tik su išlygomis. Kadangi žmonėms, kuriems iki pensijos liko nedaug laiko, sunku įsidarbinti, teko keisti ir pritaikyti nedarbo išmokų tvarką.

Didesnį atsparumą suteikia asmeninės santaupos

Pasak I. Genytės-Pikčienės, gebėjimas prisitaikyti prie senėjančios visuomenės priklauso nuo kompleksinių švietimo, perkvalifikavimo ir mokymosi visą gyvenimą priemonių. Ne mažiau svarbios ir pačių žmonių pastangos bei noras išlikti darbo rinkoje.

Ekonomistė taip pat išskyrė pensijų sistemos atsparumą ir kiekvieno žmogaus sukauptas asmenines atsargas senatvei.

Blogėjant dirbančiųjų ir senjorų santykiui, atsparesnės yra daugiapakopės pensijų sistemos. Jose būsimos pajamos priklauso ne tik nuo einamųjų įmokų ir išmokų, bet ir nuo turto, kurį žmogus sukaupė per savo darbingą gyvenimą.

Demografinius sunkumus taip pat gali švelninti tvari gimstamumo skatinimo ir atsakingai valdoma migracijos politika.

I. Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad atsakomybė tenka ir kiekvienam žmogui: nuolatinis mokymasis, profesinis tobulėjimas, rūpinimasis sveikata bei finansinių atsargų ar turto kaupimas padėtų geriau atlaikyti ilgalaikes tendencijas ir suteiktų daugiau pasirinkimo laisvės ateityje.

Vis dėlto ekonomistė neatmeta, kad Lietuvos valdžia prie pensinio amžiaus ilginimo klausimo ateityje grįš dar ne kartą.