Medikai skambina pavojaus varpais: naujos baudos gali smogti ir pacientams
Medikus vienijančios organizacijos nepritaria Seimui teikiamam projektui, kuriuo gydymo įstaigoms numatomos griežtesnės sankcijos. Projekto rengėjai siekia užkirsti kelią pažeidimams ir neteisėtoms pacientų priemokoms, tačiau dalis medikų bendruomenės įspėja, kad per griežtos priemonės galiausiai gali paveikti pačius pacientus.
Siūloma didinti sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų atsakomybę už pažeidimus, darančius žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui, taip pat už neteisėtai iš pacientų imamą mokestį. Įstaigoms galėtų grėsti ne vien piniginės baudos, bet ir sutarties su Valstybine ligonių kasa (VLK) vykdymo sustabdymas arba nutraukimas, dėl kurio būtų apribota dalis jų veiklos.
Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projekto pateikimo išvakarėse 105 organizacijos kreipėsi į Seimo narius. Jos paragino siūlymui nepritarti ir grąžinti jį tobulinti.
Numatomos griežtesnės finansinės ir veiklos sankcijos
O. Leiputės teigimu, šiuo metu taikomos poveikio priemonės nėra pakankamai veiksmingos. Įstaigos privalo pašalinti pažeidimus arba grąžinti neteisėtai gautus pinigus, tačiau papildomų finansinių pasekmių nepatiria.
2024 m. VLK atliko 437 kontrolės procedūras. Per jas 327 atvejais nustatyta PSDF biudžetui padaryta žala, kurios bendra suma siekė 2,25 mln. eurų. 2025 m. surengus 213 patikrinimų, žala nustatyta 163 atvejais, o jos dydis sudarė 1,5 mln. eurų.
2025 m. daugiau dėmesio skyrus neteisėtoms pacientų priemokoms, paaiškėjo, kad tokių mokėjimų suma siekė 400 tūkst. eurų. 2024 m. ji sudarė 2,4 tūkst. eurų.
Pagal projektą, jeigu įstaiga neįvykdytų VLK direktoriaus nurodymų pašalinti pažeidimą, atlyginti fondui žalą ar pacientui grąžinti neteisėtai paimtą mokestį ir dėl to būtų nutraukta jos sutartis su ligonių kasa, naują sutartį būtų leidžiama sudaryti ne anksčiau kaip po dvejų metų.
Organizacijos teigia sulaukusios iš esmės to paties projekto
Sveikatos sistemos organizacijų iniciatyva Seimo nariams išsiųstame kreipimesi pabrėžiama, kad projektui neturėtų būti pritarta, kol jis nebus patobulintas.
Paslaugos galėtų būti sustabdytos dar nebaigus ginčo
Siūloma suteikti VLK direktoriui teisę 30 kalendorinių dienų sustabdyti gydymo įstaigos ar vaistinės sutarties vykdymą dėl konkrečių paslaugų arba vaistų. Jei nurodymai nebūtų įvykdyti, sutartis galėtų būti nutraukta. Tokio sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdytų, o sutartį dėl tų pačių paslaugų iš naujo būtų galima sudaryti tik praėjus bent dvejiems metams. Projekte taip pat įrašytos naujos piniginės baudos.
Projektui prieštaraujančios organizacijos perspėja, kad šių priemonių poveikį pajustų ne tik gydymo įstaigos, bet ir pacientai. Net jeigu vėliau būtų nustatyta, kad sprendimas buvo nepagrįstas, dalies paslaugų teikimas pacientams jau būtų nutrūkęs. Be to, keliama abejonė, ar už tą patį pažeidimą nebūtų pritaikomos kelios sankcijos.
A. Rudanovas teigia, kad nuo ankstesnio svarstymo niekas nepasikeitė, o siūlomu reguliavimu būtų baudžiami visi, įskaitant pacientus. Didėjant atsakomybei, kai kurios įstaigos gali nebenorėti pasirašyti sutarčių su VLK, o specialistai – imtis sudėtingų, didesne komplikacijų rizika pasižyminčių atvejų. Tokiu atveju pacientui tektų ieškoti kitos įstaigos, iš naujo stoti į eilę arba jis apskritai laiku negautų paslaugos.
Organizacijos taip pat remiasi mokslinėje literatūroje aprašytu gynybinės medicinos reiškiniu. Jis pasireiškia tuomet, kai gydytojai, norėdami išvengti galimų teisinių padarinių, dažniau skiria nebūtinus tyrimus arba vengia sudėtingesnių ir didesnės rizikos pacientų. Vis dėlto pabrėžiama, kad minimi tyrimai nėra konkreti šio projekto poveikio prognozė – jie pateikiami tik kaip galimos rizikos pavyzdys.
Pasigenda realaus poveikio įvertinimo
Kritikos sulaukė ir projekto aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma, kad priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. Organizacijų nuomone, dokumente nepaaiškinama, kaip pakeitimai paveiktų pacientų galimybes gauti paslaugas, laukimo eiles ir sveikatos priežiūros prieinamumą skirtinguose regionuose.
A. Rudanovas primena, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Seimo kontrolierių įstaiga ne kartą yra pabrėžę, jog tokie sprendimai negali būti priimami neatlikus realaus poveikio vertinimo. Tačiau, jo vertinimu, ir šįkart siūloma pasikliauti tik vienu sakiniu, kad neigiamų padarinių nebus.
Organizacijos išskiria ir kelias nuostatas, dėl kurių pastabos buvo pateiktos dar svarstant ankstesnį projekto variantą. Viena jų – kontrolinių patikrinimų tvarka, pagal kurią VLK darbuotojai galėtų apsimesti pacientais. Klausimų kritikams taip pat kelia projekto įsigaliojimo terminai.
Kontrolei neprieštarauja, bet prašo projektą taisyti
Kreipimąsi pasirašiusios organizacijos tikina neprieštaraujančios pačiam kontrolės principui. Jos sutinka, kad pacientus būtina apsaugoti nuo fiktyvių paslaugų, neteisėtų mokėjimų bei nesaugios priežiūros, o PSDF lėšos turi būti naudojamos skaidriai. Tačiau, jų vertinimu, dabartinis projektas nebuvo pakankamai išdiskutuotas, o jo poveikis sveikatos sistemai ir pacientams tinkamai neįvertintas.
A. Rudanovas pabrėžia, kad būtinybės stabdyti pažeidimus niekas nekvestionuoja. Vis dėlto, anot jo, sveikatos sistema neturėtų būti valdoma remiantis baime ir automatiniu baudimu – kontrolės paskirtis yra apsaugoti pacientą, o ne sukelti grėsmę jo galimybei laiku sulaukti paslaugos.
Dėl šių argumentų organizacijos ragina Seimą grąžinti projektą tobulinti. Jos taip pat skelbia esančios pasirengusios įsitraukti į tolesnes diskusijas dėl siūlomų nuostatų.
