„Suvalkų koridorius visada bus ta vieta, kuri kels grėsmę Baltijos šalims“, – pabrėžia politologas Mindaugas Norkevičius, atkreipdamas dėmesį į vieną pažeidžiamiausių NATO rytinio flango taškų. Atsižvelgdama į šios teritorijos pažeidžiamumą, Lietuva prie sienos su Baltarusija steigs kariuomenės pasirengimą ir sąveiką su sąjungininkais stiprinsiantį Kapčiamiesčio poligoną. Tuo pačiu kertiniu saugumo didinimo veiksniu tampa ir karinio mobilumo visame regione gerinimas. Ypač daug dėmesio Lietuva ir kitos regiono valstybės skiria Baltijos jūrai bei Klaipėdos uostui, kurie po Suomijos ir Švedijos įstojimo į NATO tapo kritiškai svarbia alternatyva Suvalkų koridoriui.
„Jei Suvalkų koridorius būtų neprieinamas, Baltijos jūra kartu su oro transportu taptų alternatyva, o Klaipėda – įėjimo tašku sąjungininkų pajėgoms“, – pažymėjo Krašto apsaugos ministerija.
Viena iš pažeidžiamiausių NATO rytinio flango vietų
Suvalkų koridorius – siaura, apie 100 kilometrų ilgio teritorija, jungianti Lenkiją ir Lietuvą – jau ne vienerius metus įvardijamas kaip viena iš pažeidžiamiausių NATO vietų.
Suvalkų koridorius
Dar 2015 m. JAV generolas Benas Hodgesas, tuometinis JAV sausumos pajėgų Europoje vadas, apibūdino Suvalkų koridorių, apsuptą Baltarusijos ir Kaliningrado srities, kaip vieną iš nestabiliausių taškų pasaulio žemėlapyje, rašo „RTÉ News“.
Pirma, Kaliningrado sritis yra stipriai militarizuota – Rusija joje yra dislokavusi „Iskander“ balistines raketas. Tai maždaug 4 000 kilogramų sveriančios raketos, kurių veikimo nuotolis siekia iki 500 kilometrų ir kurios naudojamos smūgiams į Ukrainos miestus.
Antra, Suvalkų koridoriaus Baltarusijos pusėje yra įrengtos dvi karinių pratybų aikštelės. Viena iš jų yra maždaug 3 km nuo Lenkijos sienos, kita – netoli Gardino miesto, apie 25 km nuo Lenkijos ir vos 1 km nuo Lietuvos sienos. Tai yra įvardijęs politologas profesorius Krysztofas Federowiczius, tyrinėjantis regioną Liublino Centrinės Europos institute. Pasak jo, tokia infrastruktūra didina incidentų ar sąmoningos įtampos eskalavimo riziką.
Be to, reikšminga dalis 2021 m. Rusijos ir Baltarusijos surengtų plataus masto pratybų „Zapad“, kuriose dalyvavo iki 200 000 karių, vyko netoli Lenkijos ir Lietuvos sienų. Tų metų scenarijai imitavo konfliktą su Vakarų valstybėmis ir sukėlė susirūpinimą tiek Varšuvoje, tiek Vilniuje.
Zapad-2021
FOTO: Reuters / Scanpix
Vis dėlto naujausios „Zapad 2025“ pratybos – pirmos, surengtos po plataus masto Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, – buvo mažesnio masto ir vyko toliau nuo Lenkijos ir Lietuvos sienų.
Kapčiamiesčio poligonas – būtinas
Atsižvelgdama į dėl Suvalkų koridoriaus kylančias rizikas, Lietuva Lazdijų regione, Kapčiamiestyje, steigs karinį poligoną.
Kaliningrado sritis yra stipriai militarizuota – Rusija joje yra dislokavusi „Iskander“ balistines raketas. Tai maždaug 4 000 kilogramų sveriančios raketos, kurių veikimo nuotolis siekia iki 500 kilometrų ir kurios naudojamos smūgiams į Ukrainos miestus.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) pažymi, kad poligonų klausimas šiandien yra gyvybiškai svarbus Lietuvai, ypač Suvalkų koridoriuje – strateginėje teritorijoje, kuri visuomet akcentuojama kaip reikalaujanti ypatingo dėmesio.
„Kapčiamiesčio poligono steigimas yra strategiškai svarbus Lietuvos kariuomenės pajėgoms stiprinti. Strateginė poligono vieta – Suvalkų koridorius – suteiks Lietuvos kariuomenei galimybę treniruoti realų pajėgų dislokavimą, judėjimą, aprūpinimą, ryšį ir sąveiką su sąjungininkais, kurie dieną „X“ realiai veiktų šiame regione. Šioje teritorijoje įsteigus poligoną taip pat sudaromos sąlygos iš anksto planuoti ir įrengti gynybinius bei inžinerinius sprendimus – nuo judėjimą ribojančių ar nukreipiančių elementų iki infrastruktūros, reikalingos ilgalaikiam pajėgų veikimui“, – pažymi KAM.
Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos kariuomenei priklauso devyni kariniai poligonai: Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Rokų, Pagudonės, Šilalės, Tauragės ir Rūdninkų.
Rūdninkų karinio miestelio I etapo darbų įpusėjimo pristatymas
FOTO: Julius Kalinskas | Elta
Brigados lygio mokymai galimi tik Pabradės poligone, kur dislokuoti ir treniruojasi JAV kariai, o Rūdninkų poligone galės treniruotis Vokietijos brigados kariai. Kitos karinio rengimo vietos skirtos iki kuopos ir bataliono lygmens vienetams ir fiziškai nepajėgios sutalpinti didesnių pajėgų. Tai riboja tiek nacionalinių pajėgų, tiek sąjungininkų parengtį.
Suvalkų koridoriaus Baltarusijos pusėje yra įrengtos dvi karinių pratybų aikštelės. Viena iš jų yra maždaug 3 km nuo Lenkijos sienos, kita – netoli Gardino miesto, apie 25 km nuo Lenkijos ir vos 1 km nuo Lietuvos sienos. Tai yra įvardijęs politologas profesorius Krysztofas Federowiczius, tyrinėjantis regioną Liublino Centrinės Europos institute. Pasak jo, tokia infrastruktūra didina incidentų ar sąmoningos įtampos eskalavimo riziką.
„Naujas poligonas yra būtinas, nes dabartinių devynių nebeužtenka augančiai Lietuvos kariuomenei ir NATO sąjungininkams. Jis taip pat būtinas įgyvendinant NATO įsipareigojimus ir vystant nacionalinę diviziją iki 2030 m. Tai ilgalaikė investicija į mūsų šalies saugumą, kuri tarnaus dešimtmečius“, – pažymi KAM.
„Rusijos grėsmė reikalauja realių gynybinių pajėgumų, o ne simbolinių veiksmų. Stipri Lietuvos kariuomenė yra būtina sąlyga saugiai ir atspariai valstybei. Geopolitinė situacija, kai Rusija kelia grėsmę Lietuvos ir visos Europos saugumui, verčia Lietuvą sparčiai stiprinti savo gynybinius pajėgumus“, – priduria institucija.
Krašto apsaugos ministerija
FOTO: ELTA / Josvydas Elinskas
Alternatyvos mažina grėsmes
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros docentas dr. M. Norkevičius „Delfi“ pažymi, kad Suvalkų koridorius visada bus ta vieta, kuri kels grėsmę Baltijos šalims. Vis dėlto, anot jo, šią teritoriją svarbu ne tik identifikuoti kaip vieną iš labiausiai pažeidžiamų ir geopolitiškai nesaugiausių vietų Europoje, bet ir galvoti apie alternatyvas, kad toks vertinimas keistųsi.
„Kad Lietuva, kartu ir kitos Baltijos šalys, nebūtų izoliuotos, reikia nuolatinio atgrasymo ir alternatyvų Suvalkų koridoriui“, – teigia jis.
Mindaugas Norkevičius
FOTO: Asmeninis archyvas
Tokia alternatyva, anot „Delfi“ pašnekovo, yra Baltijos jūra.
„Baltijos šalys buvo ypač pažeidžiamos, nes jų vienintelė sausumos jungtis su likusia Aljanso teritorija ėjo per siaurą Suvalkų koridorių. Situacija keitėsi po NATO plėtros, į aljansą 2023 ir 2024 m. įstojus Suomijai ir Švedijai. Baltijos jūra tapo labiau NATO kontroliuojama erdve, tai Lietuvai ir kitoms Baltijoms valstybėms reiškia mažesnę izoliacijos riziką, daugiau maršrutų ir stipresnį regioninį atgrasymą“, – teigia jis.
„Alternatyvūs maršrutai per Baltijos jūrą, stipresnis regioninis bendradarbiavimas su Švedija ir Suomija gynybos srityje, taip pat aktyvesnis NATO pajėgų buvimas šiame regione galėtų atsverti dėl Suvalkų koridoriaus kylančias rizikas ir grėsmes“, – priduria VDU mokslininkas.
Kapčiamiesčio poligono steigimas yra strategiškai svarbus Lietuvos kariuomenės pajėgoms stiprinti. Strateginė poligono vieta – Suvalkų koridorius – suteiks Lietuvos kariuomenei galimybę treniruoti realų pajėgų dislokavimą, judėjimą, aprūpinimą, ryšį ir sąveiką su sąjungininkais, kurie dieną „X“ realiai veiktų šiame regione. Šioje teritorijoje įsteigus poligoną taip pat sudaromos sąlygos iš anksto planuoti ir įrengti gynybinius bei inžinerinius sprendimus – nuo judėjimą ribojančių ar nukreipiančių elementų iki infrastruktūros, reikalingos ilgalaikiam pajėgų veikimui, pažymi KAM.
Gali tapti alternatyva, bet ne pakaitalu
Vis dėlto M. Norkevičius taip pat pažymi, kad Švedijos ir Suomijos įstojimas į NATO sumažino Suvalkų koridoriaus kaip vienintelės jungties svarbą, bet strateginės reikšmės nepanaikino.
„Baltijos jūra gali būti svarbus papildomas maršrutas tiek sąjungininkų pastiprinimui, tiek technikai ir atsargoms pergabenti į Baltijos šalis, tačiau ji niekada nepakeis sausumos jungties visais atvejais. Priežastis labai paprasta – jūra leidžia apeiti siaurą sausumos ruožą, tačiau kartu sukuria naujų priklausomybių – nuo uostų veikimo, jūrinių kelių apsaugos, oro ir priešraketinės gynybos, priešmininių pajėgumų bei povandeninės infrastruktūros saugumo“, – teigia jis.
Klaipėdos jūrų uostas
FOTO: Dainius Labutis | Delfi
„Be to, jūrinė logistika priklauso nuo to, ar uostai lieka veikiantys, ar jūrų keliai nėra užminuoti, ar laivynai netrukdo įvairiomis oro raketinių ar hibridinių priemonių atakoms bei joms vykdyti“, – priduria M. Norkevičius.
Suvalkų koridorius, anot jo, išlieka kritiškai svarbus.
„Tai vienintelė tiesioginė sausumos jungtis su Lenkija ir su visa likusia NATO bei Europos kontinentine dalimi. Be to, per šį koridorių ne tik į Lietuvą, bet ir kitas Baltijos šalis, gali atvykti tiek NATO pajėgos, sunkioji technika, amunicija“, – pabrėžia „Delfi“ pašnekovas.
Svarbu visos infrastruktūros gerinimas
Anot M. Norkevičiaus, apskritai yra būtinas visos infrastruktūros, tiek sausumos, tiek vandens, pritaikymas kariniam mobilumui.
„Europos komisija yra pabrėžusi, kad karinį mobilumą stabdo infrastruktūros nepritaikymas. 2025 m. buvo atskirai vertinti oro ir kitų uostų, tiltų, tunelių, geležinkelių ir kitos infrastruktūros naudojimo pajėgumai ir ribotumai. Nustatyta, kad ne kiekvienas uostas ar jo prieigos yra pritaikytos tankams, sunkiems vilkikams, amunicijai gabenti, taip pat didelio masto srautams. Grėsmių ir rizikų yra nemažai“, – teigia „Delfi“ pašnekovas.
NATO šalių karinė technika
FOTO: Bendrovės archyvas | kniezauskas.com
„Būtina užtikrinti jūros ir oro erdvės saugumą, nes Lietuva yra viena iš pirmųjų teritorijų, kur būtų tikrinamas NATO kolektyvinės gynybos veikimas. Pats Suvalkų koridorius, nors yra labai siauras bei gali būti lengvai stebimas, gali būti ir potencialiai atakuojamas iš abiejų pusių, todėl tai yra kritiškai jautri NATO vieta“, – priduria jis.
M. Norkevičiaus taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuva jau dabar skiria daug dėmesio infrastruktūrai gerinti.
„Stiprinama infrastruktūra su Lenkija. Jau ne vienerius metus kreipiamas dėmesys tiek į kelių, tiek į geležinkelių tinklą. Vystomi tokie projektai kaip „Rail Baltica“, taip pat didinami NATO pajėgumai šalyje“, – vardija jis.
NATO šalių karinė technika
FOTO: Bendrovės archyvas | kniezauskas.com
Klaipėdos jūrų uostui – strateginė svarba
Savo ruožtu Krašto apsaugos ministerija (KAM) komentare raštu pabrėžia, kad vertinant karinį mobilumą, efektyvus pajėgų perdislokavimas remiasi visų trijų dimensijų – sausumos, oro ir jūros – sinergija.
„Tai nėra atskiri maršrutai, o integruotas tinklas, kurio kiekvienas elementas naudojamas skirtingiems taktiniams ir strateginiams tikslams pasiekti. Jūrų dimensija užtikrina masiškumą ir tvarumą“, – pažymi institucija.
„Vertinant konkrečiai Baltijos jūros regiono dimensiją, svarbiausi perdislokavimo taškai apima Baltijos jūros valstybes, kurios užtikrina mazgus, strateginį gylį ir alternatyvius maršrutus. Klaipėdos jūrų uostas yra strategiškai svarbus dėl neužšąlančios akvatorijos statuso ir išvystytos reikalingos infrastruktūros“, – priduria ji.
KAM tai pat atkreipia dėmesį, kad pagal karinio mobilumo principą svarbus yra maršrutų dubliavimas.
„Jei Suvalkų koridorius būtų neprieinamas, Baltijos jūra kartu su oro transportu taptų alternatyva, o Klaipėda – įėjimo tašku sąjungininkų pajėgoms“, – pažymi ministerija.
Klaipėdos jūrų uostas
FOTO: Rinatas Chairulinas | Delfi
Apskritai, KAM teigimu, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra strategiškai svarbus Lietuvos ir NATO logistikai.
„Klaipėda yra pagrindinis jūrų kelio uostas Lietuvoje NATO sąjungininkams priimti. Uoste planuojamas vykdyti krantinių rekonstrukcijos ir uosto gilinimo projektas, pritaikant infrastruktūrą tiek komerciniams, tiek sunkiajai karinei technikai iškrauti. Turima infrastruktūra leidžia vienu metu priimti kelis didelius transportinius laivus. Jau dabar Klaipėdos uostas sėkmingai aptarnauja sąjungininkų rotacijas“ – priduria ministerija.
KAM taip pat papildo, kad regioninis mobilumas šiuo metu stiprinamas per ES „Europos infrastruktūros tinklų priemonės“ (CEF) dvigubos paskirties (Dual-Use) fondus.
„Vienas iš svarbiausių projektų yra alternatyvaus Suvalkų koridoriaus kelio modernizavimas bei tiltų ir viadukų stiprinimas visame regione, pritaikant juos sunkiajai karinei technikai gabenti“, – komentare pažymi ministerija.
