„Pasekmės bus žiaurios“: politologas perspėjo, kas laukia Lietuvos ir gyventojų

Finansų ministro Taurimo Valio elgesys ir pasisakymai sulaukia vis daugiau kritikos ne tik iš opozicijos, bet ir iš pačių valdančiųjų. Politologai abejoja ministro pasirengimu eiti pareigas ir perspėja, kad planuojamas 3,8 proc. biudžeto deficitas bei auganti valstybės skola gali turėti skaudžių pasekmių šalies ekonomikai ir gyventojams.

Kaip sekėsi finansų ministrui T. Valiui?

Dabar – biudžeto svarstymo laikotarpis, kuris visada būna įtemptas. Neseniai Juozas Olekas sakė nepamenantis biudžeto, kurį svarstant finansų ministras nebūtų kritikuojamas. Tačiau šįkart kritikos girdime ne tik iš opozicijos, bet ir iš valdančiųjų. Kaip vertintumėte jo darbą, retoriką? Kaip jam sekasi?

M. Baltrukevičius: Aišku, kad joks finansų ministras niekada nebus labai populiarus nei tarp koalicijos partnerių, nei opozicijos, kai svarstomas biudžetas. Bet čia reikia daryti didžiulę skirtį. Ir su Kristupu Vaitiekūnu, ir su Rimantu Šadžiumi, ir su Gintare Skaiste, ir su Viliumi Šapoka, ir su ankstesniais ministrais visko būdavo.

Dažnai girdėdavome panašią kritiką, kad trūksta derinimo, kad kai kurie dalykai pirmiau nuteka žiniasklaidai, ką pagrindinė valdančioji partija planuoja, ir tik tada derinama. Bet daugelis buvusių finansų ministrų, nors jų požiūris ir būdavo kritikuojamas, dažniausiai buvo tikrai gana pagarbiai vertinamos figūros.

Galėjai nesutikti dėl išlaidų krypčių, kartais įsivelti ir į karštesnes diskusijas. Tačiau sunku būtų prisiminti, kad apskritai būtų kvestionuojamas toks fundamentinis pasiruošimas eiti finansų ministro pareigas, kaip dabar.

Ir ta kritika pagrįsta. Tikrai Valio veiksmai ir komunikacija niekaip to pasitikėjimo neprideda. Iš kai kurių pasisakymų labai natūraliai kyla klausimų. Jeigu premjeras pamini, kad deficitas planuojamas 3,8 proc., o tada finansų ministras, žurnalistų paklaustas, sako: „Kažkur girdėtas skaičius“, tai kyla klausimas, kas iš tikrųjų prisiima pagrindinę atsakomybę už biudžeto planavimą.

Čia tik vienas pavyzdys, bet tokių rastume ir daugiau. Ar Algirdo Butkevičiaus „trolinimas“ už normalią kritiką? Tokie dalykai irgi keistai atrodo. Teko girdėti, kad daliai socialdemokratų atrodo, jog svarbiausia, kad finansų ministras būtų kietas ir gražiai atsikirstų opozicijai. Bet ne šie dalykai yra svarbiausi.

Kaip vertinate kritiką A. Butkevičiui?

Kalbant apie jūsų įvardytą „trolinimą“, būtent Algirdo Butkevičiaus atžvilgiu, ir tą T. Valio pasakymą „šaudė tu šaudė“. Kaip tai vertinti? Ar dėl to gali kilti dar didesnių įtampų koalicijoje? Ar vėl galime sulaukti kokių nors netikėtumų?

V. Valentinavičius: Koalicijoje neįprastai daug nepasitenkinimo. Anksčiau mes to nematydavome, bet ji tiesiog neturi kur dėtis. Turės balsuoti už tą biudžetą ir galiausiai nubalsuos.

Dėl „trolinimo“ – tai skonio klausimas. Tiesiog labai blogas skonis. Nesolidu finansų ministrui, svarstant biudžetą, taip atsikirtinėti. Net ponas Sysas jau nebepatenkintas finansų ministro humoro jausmu. Bet, kita vertus, kodėl jam „netrolinti‘? Grįžtu prie to paties.

Gitanas Nausėda, kai tvirtino šį ministrą, tiesiai šviesiai pasakė: „Pagaliau atėjo finansų ministras, kuris nelaikys vartų, o atvers juos.“ Jau tada buvo galima suprasti, kad kursas yra į išlaidų didinimą. Dabar jau sužinojome, kad į išlaidų didinimą iš skolos. Finansų ministras akivaizdžiai turi prezidento palaiminimą ir jam nereikia nieko bijoti.

Aš sutinku, kad socialdemokratai, kur reikia, gali pasipriešinti prezidentui dėl prokurorų skyrimų ir panašių dalykų. Bet įdomiausia, kad jie priešinasi prezidentui, kai kalbama apie jų reikalus su čekiukais, interesų konfliktais ir panašiai. O kas susiję su žmonių problemomis, kažkokios savarankiškos linijos ir pasipriešinimo prezidento pasiūlymams aš tiesiog nematau.

Čia ir yra bėda, kad socialdemokratai patys, tiesą sakant, neturi idėjų, ką daryti Vyriausybėje. Visos idėjos baigiasi antrosios pensijų pakopos sugriovimu, o tai irgi yra išlaidų didinimo kryptis. Tokiu paprastu klausimu kaip kuro kainos nieko nesugalvota nuo pat Irano karo pradžios.

Todėl vis dėlto sakyčiau, kad svarbiausiais klausimais, įskaitant biudžetą, socialdemokratai labai noriai priima prezidento valią. Nežinau, gal jie pakankamai gudrūs, kad neturėdami savo idėjų galvoja: gerai, darysime taip, kaip nori ar atvirai siūlo prezidentas, o paskui, jeigu ką, tai bus prezidento atsakomybė.

Bet įtariu, kad dabartiniams socialdemokratams tai per gudri pozicija. Mane, aišku, irgi stebina, kaip iš principo prezidentas elgiasi, švelniai tariant, negudriai, viešai pripažindamas, kad pritaria šiai krypčiai – didinti skolą. Tai daro ir per patarėjus, ir pats tiesiogiai.

Čia galime matyti, kad prezidentas pakankamai nuosekliai kišasi į Vyriausybės darbą. Jis pasisako, kad nereikia naujų mokesčių, kad skola yra pateisinama ir panašiai. Jis jau akivaizdžiai reguliariai išeina už Konstitucijos nustatytų ribų, susijusių su užsienio politika ir saugumu.

Prisimenant entuziazmą, su kuriuo Nausėda skyrė dabartinį finansų ministrą į postą, aš tai suprantu labai paprastai. Pagaliau Nausėda turi tokį finansų ministrą, kokio seniai norėjo. Visi minėti Vaitiekūnai, Šimonytės ir panašūs buvo atsakingi, fiskalinė drausmė buvo palaikoma, o čia ji nepalaikoma.

Nausėdos džiaugsmui. Ir jam net nepakanka gudrumo nuslėpti tą džiaugsmą. Nesuprantu dviejų dalykų. Jeigu pasekmės bus žiaurios, o jos greičiausiai bus žiaurios šalies ekonomikai ir atitinkamai žmonių pragyvenimo lygiui, tai tie patys socialdemokratai primins, kad tai prezidento darbas.

Kaip vertinate kalbas apie valstybės biudžetą ir skolą?

Kalbant apie biudžetą, minimą skolą ir 3,8 proc. deficitą – kaip jums tai skamba? Kaip vertinate visas pastarųjų dienų kalbas apie biudžetą?

M. Baltrukevičius: Man iš tikrųjų gal net labiausiai nerimą kelia tai, kad jeigu tai būtų suma, dėl kurios žinotume, jog rankinis stabdis tvirtai užtrauktas ir taip jau pasiliks, tuomet į situaciją dar būtų galima žiūrėti niuansuotai. Galbūt rimčiau diskutuoti, kiek, pavyzdžiui, tai lėmė indeksavimas.

Kai kurios išlaidos buvo numatytos pagal anksčiau sudarytus susitarimus su profesinėmis sąjungomis arba tiesiog dėl numatyto indeksavimo. Bet kai kuriais atvejais pasirinktas aukštesnis lygis, negu buvo susitarta, viršijantis anksčiau prisiimtus įsipareigojimus. Bet juk žinome, kad įprastai, kai biudžetas keliauja per Seimo posėdžių salę, komitetus, atsiranda papildomų išlaidų krypčių, visokių genialių idėjų, ką čia dar reikia sutvarkyti.

Daugelis ministrų irgi nusiteikę kovingai, kad čia dar ne viskas baigta. Katelynas sako, kad jo sričiai taip pat tikrai sieks daugiau lėšų. Kitos ministerijos irgi jau kabinasi už Europos Sąjungos fiskalinės drausmės išimčių.

Taip, Europos Sąjunga, vertindama šalies būklę, atsižvelgs į tai, jeigu išlaidos bus padidintos šia kryptimi. Bet realiai tai reiškia, kad skolą vis tiek reikės grąžinti. Nebus taip, kad jeigu Europos Sąjunga šiemet dėl to nekelia problemų, tai kažkaip stebuklingai tie prisiimti įsipareigojimai išgaruos.

Tikrai kyla klausimas, kaip pavyks suvaldyti šią situaciją, nes net ir mažieji koalicijos partneriai, kurie kai kurias išlaidų grupes linkę pakritikuoti, lygiai taip pat turi savo papildomų siūlymų. Nereikėtų pamiršti, kad ir Aurelijus Veryga, ir Virginijus Sinkevičius kelia kuro akcizų klausimą.

Kaip Aurelijus Veryga sakė, jeigu nesiimsime dabar, tai reikės imtis vėliau, bet dar blogesnėmis aplinkybėmis. Kol kas koalicijoje nematau tokių tvirtų balsų, kurie sakytų, kad pati bendra kryptis yra negera. Dažniausiai tie, kurie siūlo kažkur mažinti išlaidas, kartu siūlo kažkur ir pridėti.

LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.

FacebookX (Twitter)WhatsAppTelegram