Nausėda siūlo kitą kelią vietoje pigesnių degalų – mažinti autobusų ir traukinių bilietų kainas

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad vietoje degalų akcizo lengvatos valstybės lėšas būtų galima skirti tarpmiestinio transporto bilietų kainoms mažinti ir taip palengvinti išaugusius gyventojų transporto kaštus.

Anot prezidento, kuro akcizo sumažinimas valstybės biudžetui kainuotų 20 mln. eurų per mėnesį.

„20 mln. (eurų – ELTA) dauginkime iš 12 mėnesių – (tai yra – ELTA) 240 mln. (eurų – ELTA) per metus. Tuo pat metu kalbame, kad tikrai turime daug socialinių reikmių, gynybos reikmių, kurias taip pat reikia finansuoti. Norėtųsi, kad jos būtų finansuojamos ne paskolomis“, – pirmadienį LNK žinioms kalbėjo G. Nausėda.

„Reikėtų apsvarstyti, ar šitą fiskalinę naudą mes galime galbūt skirti kitiems tikslams – sumažinti tarpmiestinio transporto kainas, sumažinti, galbūt, tarifus kitiems transporto įkainiams“, – pridėjo šalies vadovas.

Anot G. Nausėdos, degalų kainai sumažėjus, pavyzdžiui, 7 centais už litrą, tai padėtų gyventojams, tačiau, pasak šalies vadovo, kartu siūloma vertinti ir kitus būdus mažinti transporto kaštus.

Prezidentas taip pat pabrėžė, kad tuo atveju, jei būtų nuspręsta mažinti degalų akcizą, būtina užtikrinti, jog dėl to sumažėjusi kaina pasiektų galutinį vartotoją.

„Mes parengėme maksimalių (degalų – ELTA) kainų (nustatymo – ELTA) įstatymą, kuris reiškia, kad, jeigu būtų nuspręsta mažinti degalų akcizą, visa nauda iš degalų akcizo mokesčio mažinimo nueitų ne kažkam tai – tarpininkams ar gamintojui, ar mažmeniniams prekybininkams, o kad ji nueitų galutiniam vartotojui“, – teigė prezidentas.

Premjeras anksčiau sakė, kad, siekiant sumažinti kuro kainų poveikį gyventojams, svarstoma 50 proc. nuolaida traukinių bilietams, taip pat – galimybė subsidijuoti tolimojo susisiekimo autobusų keliones.

Susisiekimo ministerija Eltai anksčiau nurodė, kad šioms priemonėms per mėnesį reikėtų apie 2,2 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Trečiadienį priemones mažinti degalų kainas aptarti ketina koalicinė taryba.

Kaip skelbė ELTA, premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau teigė, kad Vyriausybė galėtų svarstyti intervencines priemones, jeigu naftos kaina pasaulinėje rinkoje ilgesnį laiką viršytų 100 JAV dolerių už barelį.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) anksčiau kaip vieną iš galimų kriterijų akcizo mažinimui įvardijo 2,20 euro už litrą vidutinę dyzelino kainą, jeigu toks kainų lygis išsilaikytų bent penkias darbo dienas iš eilės.

Nausėda: prezidentinio lėktuvo klausimas šiuo metu nesvarstomas

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiuo metu nėra kalbos apie atskiro prezidentinio lėktuvo įsigijimą, o sprendimai dėl orlaivio poreikio yra sustabdyti, kol bus įkurta nacionalinė divizija ir įvertinta besikeičianti geopolitinė situacija.

„Aš niekada nesu pasisakęs už prezidentinį lėktuvą arba nesu kažkaip ypatingai agitavęs už prezidentinį lėktuvą“, – pirmadienį LNK televizijai sakė G. Nausėda.

Tačiau, jo teigimu, vadinamuoju prezidentiniu orlaiviu naudojasi ne tik šalies vadovas, bet ir premjeras bei krašto apsaugos ministras.

„Prezidentinio lėktuvo apskritai nėra, nes prezidentiniu vadinamuoju lėktuvu skraido ir prezidentas, ir premjeras, ir tas pats krašto apsaugos ministras“, – teigė prezidentas.

G. Nausėda pabrėžia, kad šiuo metu tokio lėktuvo klausimas nėra prioritetinis.

„Apie tai šiandien nėra kalbos, tiesiog yra kitų prioritetų ir mes šitą procesą sustabdėme, kol bus įkurta nacionalinė divizija, matysime, kaip keičiasi geopolitinė situacija ir tada galėsime daryti išvadas“, – pažymėjo šalies vadovas.

Diskusija dėl valstybės vadovams skirto orlaivio sugrįžo po to, kai praėjusią savaitę prezidentas sukritikavo 48 tūkst. eurų kainavusią Krašto apsaugos ministerijos darbuotojų šventę. Reaguodamas į kritiką, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas priminė anksčiau svarstytus planus įsigyti prezidentinį lėktuvą.

„Įvairiai galima interpretuoti. Mes kartais šnekame, kad būtų gerai turėti prezidentinį lėktuvą, tarsi patogiau tada būtų galima skraidinti. (…) Bet jis yra labai brangus, tai tokia diskusija“, – sakė R. Kaunas.

ELTA primena, kad užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys liepos mėnesį sakė, jog Lietuvai reikėtų įsigyti naują valstybės vadovams skirtą orlaivį. Jis tvirtino, kad toks lėktuvas būtų reikalingas dėl saugumo, patogumo ir efektyvesnio aukščiausių šalies pareigūnų darbo.

Šaltinis: [mask_link href=”https://www.lrt.lt/” target=”_blank”]lrt.lt[/mask_link]