Naujausi reitingai Sinkevičiui siunčia nemalonią žinią – socialdemokratų palaikymas neauga
Naujajai Vyriausybei su Mindaugu Sinkevičiumi priešakyje – daugiau nei du mėnesiai, bet pasitikėjimas Socialdemokratų partija, jos lyderiu ir Vyriausybe nejuda iš vietos, rodo naujausia „Delfi“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. Politologė Rima Urbonaitė sako, kad M. Sinkevičiui nepavyko išnaudoti galimybių, kurias sukuria Vyriausybės perkrovimas – pasitikėjimas įšalo taip, kaip įšalo žmonių lūkesčiai.
Apklausą „Spinter tyrimai“ atliko rugsėjo 16–26 dienomis. Rugpjūtį „Spinter tyrimai“ apklausos neatliko, todėl rugsėjo duomenys bus lyginami su liepos mėnesio duomenimis.
Praėjusį kartą apklausa buvo atlikta iškart po Vyriausybės perkrovimo. Per šį laiką garsiai nuskambėjo keistų įdarbinimų Raudondvario dvare istorijos, užkabinusios ir M. Sinkevičių, plačiai aptarinėtas prabangus Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vakarėlis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė beveik 800 mln. eurų vertės priemonių paketą šeimoms.
Socialdemokratai įstrigo
Apklausos rezultatų paklaida – 3,1 proc.
Pirmąją vietą reitingų lentelėje išlaikė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Už konservatorius, jei rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, nurodė balsuosiantys 16,1 proc. apklaustųjų (liepą – 16,2 proc.).
Socialdemokratai lentelėje – antri, už juos rugsėjį balsuoti planavo 8,8 proc. respondentų, liepą tokių buvo 10,1 proc., tačiau šis pokytis dar neviršija paklaidos ribų.
Toliau rikiuojasi iš valdančiosios koalicijos prieš kurį laiką pašalinta „Nemuno aušra“. Rugsėjį ja pasitikėjimą išreiškė 8,3 proc. apklaustųjų (liepą – 8,5 proc.).
Opozicinį Liberalų sąjūdį rugsėjį palaikė 7,6 proc. rinkėjų (liepą 8,1 proc.).
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga reitingų lentelėje šiuo metu yra penkta. Už ją balsuoti pasiruošę 6,9 proc. respondentų (liepą 5,6 proc.).
Pagal apklausą Nacionalinis susivienijimas neperžengia 5 proc. ribos, už jį rugsėjį žadėjo balsuoti 4 proc. respondentų (liepą – 4,3 proc.).
Valdančiąją Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ šiuo metu palaiko 3,3 proc. rinkėjų (liepą 4,6 proc.), Laisvės partiją – 2,3 proc. (liepą 3,7 proc.).
Padaugėjo nežinančiųjų už ką balsuoti
Įdomu tai, kad per du mėnesius nemažai išaugo žmonių, kurie nežino arba neatsakė už ką balsuotų, jei rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį.
Liepą tokių respondentų buvo 19,2 proc., o rugsėjį – jau 24 proc.
4,8 procentinio punkto siekiantis pokytis viršija paklaidos ribą.
Sinkevičius premjeriniame reitinge – ketvirtas
Kuris politikas ar visuomenės veikėjas labiausiai tiktų premjero pareigoms?
Atsakydami į šį klausimą respondentai daugiausiai pasitikėjimo ir vėl skyrė TS-LKD atstovei, buvusiai premjerei Ingridai Šimonytei. Ją tinkamiausia premjere rugsėjį laikė 13,5 proc. (liepą – 13,7 proc.).
Antras premjerinio reitingo lentelėje – „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, kurį rugsėjį geriausiu premjeru laikė 7,8 proc. apklaustųjų (liepą tokių buvo 7,3 proc.).
Liberalų sąjūdžio pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen palaikė 5,6 proc. apklaustųjų (liepą 6,4 proc.).
Premjeras M. Sinkevičius premjerinio reitingo lentelėje yra ketvirtas.
Jį rugsėjį geriausiu premjeru laikė 4,7 proc. apklaustųjų, liepą tokių buvo 6,4 proc. Pokytis siekia 2 procentinius punktus ir paklaidos ribos neviršija.
Už jo rikiuojasi valstiečių lyderis Aurelijus Veryga, kurį palaiko 4 proc. apklaustųjų (liepą 3,2 proc.), Kauno meras Visvaldas Matijošaitis su 3,9 proc. premjeriniu reitingu (liepą 4,7 proc.), demokratų pirmininkas Virginijus Sinkevičius, kurį palaiko 3,6 proc. apklaustųjų (liepą 1,9 proc.).
Į dešimtuką sugrįžo buvusi premjerė Inga Ruginienė, kurią geriausia premjere rugsėjį laikė 2,9 proc. apklaustųjų, prieš du mėnesius tokių žmonių buvo 1 proc.
Devintoje vietoje įsitaisė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, kurio prieš du mėnesius reitinge nebuvo, jį palaiko 2,7 proc. apklaustųjų.
Dešimtuką uždaro konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas su 2,1 proc. apklaustųjų palaikymu.
Įdomu tai, kad iš dešimtuko iškrito europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, kuri balandžio mėnesį apklausoje buvo sulaukusi netgi didesnio pasitikėjimo nei tuometė premjerė I. Ruginienė.
Vyriausybės vertinimas negerėja
Kaip Lietuvos gyventojai vertina Vyriausybės veiklą?
Ir čia socialdemokratus galinčių paguosti pokyčių nematome.
Teigiamai Vyriausybės veikla vertina 1,9 proc. apklaustųjų (liepą – 2,3 proc.), greičiau teigiamai – 18,1 proc. (liepą 19,4 proc.).
Neigiamai ministrų kabineto veiklą rugsėjį vertino 34,2 proc. respondentų (liepą 33,3 proc.), greičiau neigiamai – 36,3 proc. (liepą 34,3 proc.).
Legacy codes
Zokas: nusivylimas politikais auga
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas atkreipė dėmesį, kad nusivylimas politikais auga.
„Statistiškai reikšmingai išaugo negalinčių atsakyti į klausimą, už ką balsuotų rinkimuose dalis“, – pabrėžė jis.
Anot I. Zoko, valdantiesiems kol kas sunkiai sekasi rasti kelią ir po esminio Vyriausybės perkrovimo – nelinkę augti nei socialdemokratų, nei M. Sinkevičiaus, kaip tinkamiausio premjero, reitingai.
„Kita vertus, jei kituose rinkimuose laimėtų konservatoriai, jų pirmininkui būtų sunku „pateisinti“ premjero poziciją – dešiniojo flango rinkėjai tradiciškai šiame poste mato I. Šimonytę. Tuo tarpu kairėje pusėje lyderystė išsibarsčiusi“, – pastebėjo jis.
Ruginienės startą įvertino palankiau
Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė kalbėdama su „Delfi“ atkreipė dėmesį, jog M. Sinkevičius negali pasigirti tokiais reitingais, kokius pradėdama darbą premjerės poste turėjo I. Ruginienė. Jos reitingas tapus premjere siekė apie 8 proc.
„Dabar mes matome, kad M. Sinkevičiaus vienas geriausių rezultatų yra 6,7 proc. Žiūrint tik į skaitinę reikšmę reikia pripažinti, kad M. Sinkevičius kol kas nesugeba ryškiau sublizgėti nei I. Ruginienė. Iššūkių yra, populiarumo jis bent jau kol kas nesiaugina, politinių raumenų neatsiranda, tad reitingai neturėtų džiuginti“, – apklausą įvertino politologė, pastebėjusi, kad anksčiau būdavo retas atvejis, kad pareigas einantys premjerai būtų ketvirtoje ar penktoje dešimtuko vietoje.
Jos teigimu, M. Sinkevičiaus reitingas dabar tarsi įšalo.
„Dabar panašu, kad socdemų premjerai nesugeba įsitvirtinti premjeriniuose reitinguose, nepaisant to, kad jie tuos postus užima. Tai yra pakankamai keista, į tai reikėtų atkreipti dėmesį“, – teigė ji.
Politologė konstatavo, kad M. Sinkevičiui nepavyko padaryti gero perkrovimo, nepavyko išnaudoti galimybių, kurie tokie perkrovimai sukuria.
Tiesa, ji pastebėjo, kad tų perkrovimų žmonėms galėjo būti ir per daug, nes jei kažkas vyksta dažnai, tai nebeatrodo kaip reikšmingas įvykis.
Viešojoje erdvėje premjero tarsi nėra
Viena iš galimų priežasčių, kodėl reitingai nekyla, R. Urbonaitė įvardijo tai, kad viešojoje erdvėje M. Sinkevičių matome retai.
„Jei pagalvočiau, kada aš mačiau ilgesnį premjero interviu, reikėtų gerai pasukti galvą. Pasakysiu nuoširdžiai – aš premjero matau mažai“, – sakė ji.
Dažniau matau jį socialiniuose tinkluose – tai jis stalus konstruoja, tai bėgioja, tai yra varžybose, bet rimtuose pokalbiuose pokalbiuose jo yra mažokai.
R. Urbonaitė.
„Gal ir rinkėjams, apskritai visuomenei yra mažokai? Su aiškiomis žinutėmis mes jo nelabai ir matėme. Tad klausimas galbūt yra ir dėl jo laikysenos, komunikacijos“, – pabrėžė pašnekovė.
Komentuodama tai, kad premjeras nerengia kitiems premjerams įprastų spaudos konferencijų po Vyriausybės posėdžių, R. Urbonaitė sakė, kad jis to privengia, nes kiekvienas išėjimas prieš kameras yra rizika.
„Atsargumą ir tam tikrą prisibijojimą jis demonstravo nuo pirmųjų dienų, kai apsisprendė, jog eis į premjerus. Bet bijau, kad žmonėms tai gali nedaryti labai pozityvaus įspūdžio. Gal asmeninio gyvenimo viešinimas socialiniuose tinkluose kam nors ir patinka, bet aš iš premjerų tikiuosi visai kitų dalykų – premjeras turi kalbėti ir aiškinti visuomenei ką jis planuoja ir kokie sprendimų argumentai“, – prisiminė ji.
Nepadėjo ir partijai
R. Urbonaitės teigimu, kad reitingai rodo ir tai, jog M. Sinkevičius į viršų netempia pačios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP).
„Paprastai ryškesnis lyderis gali patempti ir partiją. Metų pradžioje partija turėjo 7 proc. palaikymą, bet prieš metus jis buvo 12,6 proc. Dabar iš viso to grožio yra likę nei daug, nei mažai – 8,8 proc. Tad kol kas visos tos transformacijos tikrai neduoda rezultato ir matome, kad socialdemokratai tarsi įšalo visomis prasmėmis“, – tyrimų rezultatus vertino politologė.
Ji tęsė, kad tai greičiausiai lemia tai, jog yra įšaldyti ir žmonių lūkesčiai.
„Jau žmonės net nebeturi didesnių lūkesčių“, – konstatavo politologė.
Duobę išsikasė patys
Pašnekovė atkreipė dėmesį į išaugusį nežinančių už ką balsuoti žmonių skaičių.
„Žinoma, reikėtų pasižiūrėti, kokios tendencijos bus artimiausius du mėnesius. Bet bandau daryti anonsą, kad į tai reikia atkreipti dėmesį, nes gali būti, kad tas bendrasis nusivylimas didėja“, – pabrėžė politologė, pridūrusi, kad Vyriausybės veiklos vertinimas išlieka rekordiškai žemas – jis pagerėjo po I. Ruginienės laikų žemumų, tačiau tas pagerėjimas yra tik simbolinis.
„Pats M. Sinkevičius, akivaizdu, neištempia. Socialdemokratams tokios žinios yra gana liūdnokos. Man susidaro įspūdis, kad žmonių lūkesčių tiesiog nebėra“, – teigė ji.
R. Urbonaitė teigė, kad prasidėjus šildymo sezonui, pakilus kuro kainoms lapkričio-gruodžio reitingai socialdemokratams gali būti dar blogesni.
„Nėra labai linksma socialdemokratams, bet patys tą duobę išsikasė, nes kai per nepilnus dvejus metus turi trečią Vyriausybę, tai aš nežinau, ar įmanoma turėti didelius lūkesčius, ypač kai pirmosios dvi parodė tokius rezultatus, kokius parodė“, – kritikos negailėjo ji.
Pokytis – tiesiog kėdžių perstumdymas
Vytauto Didžiojo universiteto docentas Ignas Kalpokas „Delfi“ sakė, kad panašu, jog M. Sinkevičiui nepavyko įtikinti žmonių – žiūrint į jo, socialdemokratų partijos reitingus ir pasitikėjimą Vyriausybe galima sakyti, kad stebuklas neįvyko.
„Nėra ir pasitikėjimo kredito, kurį žmonės būdavo linkę suteikti net ir performuotoms Vyriausybėms. Komiška situacija, kad M. Sinkevičiaus reitingas, nors ir paklaidos ribose, nusileido tiek, kiek pakilo I. Ruginienės. Gal žmonės jau pradeda pasiilgti?“, – pastebėjo jis.
Anot I. Kalpoko, reikia paminėti, kad po perkrovimo nepasimatė esminio politikos pokyčio, ryškesnės naujos krypties.
„Įvyko tiesiog kėdžių perstumdymas. Pasikeitė viena partija, kažkiek nuo to Vyriausybės darbe ramiau, mažiau melodramų, bet politinio aiškaus pokyčio ir nebesimatė“, – pabrėžė jis.
Komentuodamas padidėjusį nežinančių už ką balsuoti žmonių skaičių, politologas teigė, jog matosi, kad daugiau ar mažiau rėmėjų nubyrėjo nuo beveik visų partijų, išskyrus valstiečius.
„Nusivylimo, matosi, kad yra. Buvo lūkesčio, kad su nauja Vyriausybe pokytis įvyks, bet jis neįvyko. Kita vertus, apskritai laikotarpis yra pakankamai sudėtingas saugumo prasme, matėme ir skandalų, pavyzdžiui – dėl Raudondvario dvaro. Todėl man atrodo, kad buvo nedidelių priežasčių augti nusivylimui, dėl kurio visi kažką prarado. Panašu, kad rėmėjai perėjo ne pas kitas partijas, o į neapsisprendusiųjų už ką balsuos kategoriją“, – sakė jis.
Žemaitaičio reitingų nepakeitė
Išmetimas iš valdančiosios daugumos niekaip nepaveikė R. Žemaitaičio ir jo vadovaujamos partijos „Nemuno aušra“ reitingų.
R. Urbonaitė sakė, kad prieš metus aušriečiai turėjo 8,5 proc. žmonių pasitikėjimą, vėliau reitingas buvo kritęs. Dabartinis pasitikėjimas šia partija, politologės vertinimu, rodo, kad išmesta iš valdžios ir tapusi auka partija rėmėjų skaičiaus nedidino.
„Ji nepramuša tam tikrų lubų“, – situaciją įvertino ji.
R. Žemaitaitis 2024-ųjų rugsėjį turėjo 10,5 proc. premjerinį reitingą.
„Ir išmetimas iš koalicijos, kuris leido išeiti į agresyvią opoziciją, nelėmė didelio šuolio į priekį, nors jo reitingas ir yra neblogas. Taigi, yra tam tikros lubos, kur jis gali manevruoti“, – sakė pašnekovė.
Politologės teigimu, nors R. Žemaitaičio gerokai mažiau žiniasklaidoje, jis toliau veikia savo platformose – socialiniai tinklai yra jo stichija, kur jis pasiekia savo rinkėją.
R. Urbonaitė pastebėjo, kad dabartinė Seimo opozicija nėra labai aktyvi – Ingridos Šimonytės daug nesimato, nepaisant to, ji sugeba išlaikyti pirmąją vietą premjeriniame dešimtuke. V. Čmilytė-Nielsen išlieka trečia, nors, pasak pašnekovės, negalima sakyti, kad yra itin aktyvi.
„Man apskritai opozicija neatrodo labai aktyvi, prielaidų būti aktyviai yra gerokai daugiau“, – teigė ji.
Nėra priklausomas nuo žiniasklaidos dėmesio
I. Kalpoko teigimu, R. Žemaitaitis turi savo rinkėją ir šiuo metu yra jį mobilizavęs.
„Aš visada skeptiškai žiūrėjau į mintį, kad R. Žemaitaitis populiarus tik dėl to, kad „blogi“ žurnalistai jį visada kalbina. Visų pirma, didžioji dalis jo rinkėjų informaciją ima ne iš meinstryminės žiniasklaidos. Jis turi savo kanalų ir nėra labai priklausomas nuo dėmesio, kurį jis gauna įprastinėje viešojoje erdvėje“, – sakė jis.
Politologo teigimu, šis politikas sugeba išlaikyti savo auditoriją, dėmesį, o jo reitingo intervalas siekia 5,5-8,5 proc.
„Dabar jis yra ties viršutine riba. Gal dėl to, kad pas rėmėjus yra pykčio dėl koalicijos pokyčių, gal dėl to, kad, jų įsivaizdavimu, partija puolama dėl L. Matjošaitytės. Visada yra tų dirgiklių, kurie gali užangažuoti jo tikslinę auditoriją“, – teigė jis.
Šaltinis: [mask_link href=”https://www.delfi.lt/” target=”_blank”]delfi.lt[/mask_link]
