Trečiadienio rytą Lietuvą pasiekė liūdna žinia – mirė 94-erių legendinis krepšinio treneris Vladas Garastas. Tačiau sporto istorijoje jis liks ne tik kaip vienas ryškiausių šalies trenerių. Už didžiųjų pergalių, įtemptų sezonų ir istorinių laimėjimų visada buvo žmogus, be kurio jo gyvenimo kelias būtų atrodęs visai kitaip – žmona Irena Aleksiūnaitė-Garastienė.
Jų meilės istorija truko net 66 metus. Tai buvo santykiai, kuriuose netrūko nei pasiaukojimo, nei išbandymų, nei nuoširdžios pagarbos vienas kitam.
Meilė gimė sporto aikštėje
Vladas Garastas ir Irena Aleksiūnaitė susipažino dar jaunystėje Biržuose. Abu mokėsi toje pačioje mokykloje, sportavo ir kartu vykdavo į varžybas.
Irena buvo talentinga lengvaatletė. Ji specializavosi sprinto rungtyse ir 1950 bei 1951 metais tapo Lietuvos 100 metrų bėgimo čempione. Tuo metu Vladas taip pat aktyviai sportavo – buvo lengvaatletis bei krepšininkas.
Vėliau jų keliai susikirto studijų metais Vilniuje. Irena baigė Vilniaus pedagoginį institutą, o Vladas studijavo tuometiniame Kūno kultūros institute.
1957 metų kovo 31 dieną jie susituokė Vilniuje. Ceremonija buvo kukli – liudininkais tapo tuo metu santuokos rūmuose buvę nepažįstami žmonės.
Nors abu buvo susiję su sportu, didžiąją gyvenimo dalį Irena skyrė šeimai ir artimųjų gerovei.
Žmona, kuri laikė visus keturis namų kampus
V. Garasto karjera reikalavo didžiulio atsidavimo. Ypač sudėtingas buvo darbas treniruojant Kauno „Žalgirį“. Treneris ne kartą yra pripažinęs, kad nuolatinis spaudimas ir atsakomybė buvo milžiniški.
Jis prisimindavo, kad komandiruotėse kartais praleisdavo po 40 dienų, o dešimtmetį dirbo praktiškai be atostogų. Dėl to šeimai laiko likdavo labai mažai.
„Žmona atliko ypač didelį darbą namie. Man daug nereikėjo rūpintis vaikais. Žmona mane retai matydavo namie ir viena laikė visus keturis namų kampus, viską prižiūrėjo. Aš buvau atsidavęs trenerio darbui ir mažiau rūpinausi šeimos gerove“, – yra sakęs V. Garastas.
Pasak trenerio, būtent žmonos kantrybė buvo viena svarbiausių ilgos ir darnios santuokos paslapčių.
Šeima kartu įveikė ir ne vieną sunkų laikotarpį. Persikėlę iš Biržų į Kauną, jie kurį laiką gyveno pas Irenos tėvus. Vėliau viename bute glaudėsi net trys kartos – vaikai, anūkai ir seneliai. Tačiau, kaip prisimindavo V. Garastas, šeimoje netrūko šilumos ir supratimo.
Skaudžiausi gyvenimo išbandymai
Paskutinieji gyvenimo metai legendiniam treneriui buvo itin sunkūs.
Pandemijos laikotarpiu pradėjo blogėti žmonos sveikata. Irenai vis labiau silpo atmintis, sunkėjo judėjimas. Iš pradžių jai prireikė pagalbinių priemonių, vėliau moteris buvo prikaustyta prie lovos.
V. Garastas žmoną slaugė pats. Jis rūpinosi vaistais, keldavosi naktimis ir stengėsi būti šalia kiekvieną dieną. Kai Irena buvo perkelta į slaugos ligoninę, vyras ją lankė kasdien.
Tačiau likimas šeimai negailėjo ir daugiau smūgių.
2022 metais netikėtai mirė sūnus Virgilijus. Netrukus šeimą sukrėtė ir Irenos sesers Gražinos netektis.
Dar po metų, 2023-ųjų gruodžio 26 dieną, mirė ir pati Irena Garastienė. Tą dieną Vladas su dukra ir anūke buvo ją aplankę ligoninėje. Niekas neįtarė, kad tai bus paskutinis susitikimas.
Skausmingiausia liko nepasakyta padėka
Po žmonos mirties V. Garastas liko vienas namuose, apsuptas bendrų nuotraukų ir prisiminimų.
Didžiausias jo skausmas buvo ne vien netektis. Treneris ne kartą prisipažino, kad nespėjo žmonai pasakyti visko, ką jautė.
„Nesuspėjau žmonai padėkoti už vaikų užauginimą, begalinį jais rūpinimąsi“, – yra sakęs V. Garastas.
Paskutiniais mėnesiais Irenos sveikata buvo taip suprastėjusi, kad jiedu nebegalėjo visavertiškai bendrauti. Būtent tai treneriui skaudėjo labiausiai.
Paliko stiprią šeimos istoriją
Nepaisant skaudžių netekčių, Vlado ir Irenos gyvenimo istorija paliko ryškų pėdsaką.
Per daugiau nei šešis dešimtmečius kartu jie užaugino vaikus, sulaukė keturių anūkų ir keturių proanūkių.
Ypatingą vietą šeimoje užėmė sportas. Pats V. Garastas didžiavosi tuo, kad net penki šeimos nariai baigė tuometinį Kūno kultūros institutą. Tarp jų buvo jis pats, abu jo vaikai ir du anūkai.
Šiandien prisimenant legendinį trenerį, šalia sportinių pergalių iškyla ir kita istorija – ilgos, tvirtos ir ištikimos meilės istorija. Meilės, kuri truko 66 metus ir tapo svarbiausia Vlado Garasto gyvenimo pergale.
