Lietuvos biudžete – nerimą keliantis signalas: Andrius Kubilius įvardijo didžiausią problemą
Vyriausybei penktadienį pritarus kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui, už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Andrius Kubilius atkreipė dėmesį į planuojamą 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitą. Pasak jo, toks rodiklis kelia susirūpinimą.
Vilniuje su žurnalistais kalbėjęs buvęs premjeras pabrėžė, kad finansinės drausmės kriterijai skirti valstybių finansiniam stabilumui užtikrinti ir teigiamam jų vertinimui tarptautinėse rinkose išlaikyti. Todėl augantis deficitas, anot jo, negali nekelti nerimo.
A. Kubiliaus teigimu, Lietuvai būtina turėti aiškų planą ir strategiją, kaip pirmiausia sustabdyti deficito didėjimą, o vėliau jį sumažinti.
Gynybos išlaidos – sudėtingo finansinio galvosūkio dalis
Europos Komisija iki 2028 metų leidžia į deficitą neįtraukti gynybai skirtų išlaidų, siekiančių 1,5 proc. BVP.
Finansų ministras Taurimas Valys yra nurodęs, kad Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis tariasi su EK dėl galimybės šią išimtį pratęsti.
A. Kubilius pažymėjo, jog klausimas, kaip daugiau investuoti į gynybą ir kartu nepažeisti galiojančių fiskalinės drausmės taisyklių, aktualus ne tik Lietuvai. Su tokiais pačiais iššūkiais susiduria ir kitos šalys, todėl jos ieško skirtingų išeičių.
Kaip vieną iš pavyzdžių eurokomisaras išskyrė Vokietiją, radusią galimybių gynybai skirti daug nacionalinių lėšų. Kitoms valstybėms, pasak jo, tinkamų sprendimų dar teks ieškoti.
EK šiuo klausimu bendradarbiauja su šalimis narėmis ir siekia rasti geriausius variantus, tačiau A. Kubilius pabrėžė, kad stebuklingų sprendimų nėra, o finansinių išteklių kiekis yra ribotas.
Valstybėms tenka rinktis prioritetus
Eurokomisaras priminė, kad tiek nacionalinius, tiek Europos biudžetus savo lėšomis užpildo tie patys mokesčių mokėtojai. Dėl to valstybės privalo apsispręsti, kurioms sritims teikti pirmenybę.
A. Kubiliaus įsitikinimu, dabartinėmis Europoje susiklosčiusiomis aplinkybėmis gynyba ir saugumas turi būti tarp svarbiausių prioritetų. Nors gynyba nėra vienintelė reikšminga sritis, jis teigė negalintis kritikuoti Vyriausybės pozicijos, kad šiuo metu jai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.
Deficitas viršys Mastrichto kriterijų
Kaip skelbė BNS, prognozuojama, kad kitąmet valdžios sektoriaus deficitas sudarys 3,8 proc. BVP. Taigi jis viršys Europos Sąjungos valstybėms narėms taikomą 3 proc. Mastrichto kriterijų.
Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta iš viso surinkti 22,2 mlrd. eurų pajamų, o išlaidos turėtų siekti 27,9 mlrd. eurų.
Vyriausybės patvirtintus valstybės ir savivaldybių, „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų projektus toliau nagrinės Seimas. Planuojama, kad parlamentas juos priims gruodį.
