Lietuvos laukia dar vienas šokas – pajus visi…

Po kelių mėnesių santykinės ramybės Lietuvos parduotuvėse kaupiasi nauja grėsmė gyventojų piniginėms. Prekybininkai jau sulaukia tiekėjų perspėjimų, o ekonomistai įvardija vis daugiau priežasčių, kodėl maisto kainos gali vėl kilti. Pirmuosius pokyčius pirkėjai gali pastebėti dar prieš Kalėdas, tačiau didžiausią nerimą kelia tai, kas prognozuojama po Naujųjų metų.

Prekybininkai prabilo apie artėjančius pokyčius

Pastarąjį pusmetį maisto produktų kainos Lietuvoje buvo gana stabilios. Kai kurių prekių kainos net mažėjo, todėl gyventojai galėjo bent trumpam atsikvėpti.

Tačiau ši situacija gali netrukus pasikeisti.

Prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis perspėja, kad pirmasis maisto produktų brangimas gali būti pastebimas jau šių metų pabaigoje.

Pasak verslininko, iki šiol stabilios žaliavų kainos padėjo kompensuoti išaugusias degalų sąnaudas. Tačiau dabar pradėjo brangti ir pačios žaliavos.

Tai reiškia, kad maisto gamintojams ir prekybininkams darosi vis sunkiau išlaikyti ankstesnes kainas.

D. Dundulio vertinimu, nedideli pokyčiai parduotuvių lentynose gali pasirodyti jau gruodį.

Tačiau kai kurių produktų brangimas gali būti gerokai didesnis.

Vieno produkto kaina gali šoktelėti daugiau nei 10 procentų

Tarp maisto produktų, kuriems prognozuojamas ryškesnis kainų augimas, išsiskiria grikiai.

Jų brangimą lemia kelios priežastys.

Viena svarbiausių – prastesnis derlius Kazachstane, kuris yra reikšmingas grikių tiekėjas.

Papildomų sunkumų kelia ir ribotos tiekimo galimybės iš Ukrainos.

Dėl šių aplinkybių grikių kaina gali padidėti daugiau nei 10 procentų.

Tai reikštų, kad už produktą, kuris šiandien kainuoja 2 eurus, pakilus kainai 10 procentų tektų mokėti 2,20 euro.

Nors vienos pakuotės kainos skirtumas gali atrodyti nedidelis, brangstant keliems kasdieniams produktams bendros šeimos išlaidos didėja.

Tačiau grikiai – tik viena galimo brangimo dalis.

Brangesnė gali tapti ir kasdienė duona

Prekybos tinklas „Rimi“ jau sulaukė duonos ir kepinių tiekėjų perspėjimų apie galimus kainų pokyčius.

Jie gali būti įgyvendinti nuo lapkričio iki sausio.

Tiesa, konkrečių pasiūlymų, kiek turėtų brangti atskiri gaminiai, prekybininkai kol kas neturi.

Todėl dar negalima tiksliai pasakyti, kiek pirkėjams kainuos duona, batonai ar kiti kepiniai.

Vis dėlto priežasčių nerimauti yra.

Pasaulinėse rinkose brangstant grūdams, didėja miltų ir kitų žaliavų gamybos sąnaudos.

Prie jų prisideda energijos, transportavimo ir darbo jėgos išlaidos.

Dėl to net nedideli pokyčiai gamybos grandinėje ilgainiui gali pasiekti parduotuvių lentynas.

„Maxima“ taip pat sulaukia daugiau prašymų kelti kainas

Apie augantį tiekėjų spaudimą kalba ir prekybos tinklo „Maxima“ atstovai.

Bendrovės Pirkimų departamento vadovė Aurelija Simutė patvirtino, kad prašymų didinti tiekimo kainas šį rudenį gerokai padaugėjo.

Derybos su gamintojais ir tiekėjais vyksta nuo rudens pradžios.

Tačiau prekybos tinklas teigia sieksiantis kuo labiau sumažinti galimą poveikį pirkėjams.

Bendrovės atstovės teigimu, net ir didėjant tiekimo kainoms, prekybinės maržos dalies didinti neplanuojama.

Vis dėlto tai negarantuoja, kad galutinės prekių kainos nesikeis.

Jeigu gamintojų ir tiekėjų sąnaudos didės, bent dalis jų gali būti perkelta vartotojams.

Ekonomistai įspėja: problema gerokai platesnė

SEB ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipia dėmesį į maisto gamintojų kainų pokyčius.

Rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, Lietuvos vidaus rinkoje parduota maisto gamintojų produkcija pabrango 1,9 procento.

Tai gali būti vienas pirmųjų signalų, kad didesnės gamybos sąnaudos ilgainiui pasieks ir mažmeninę prekybą.

Vis dėlto ekonomistas pabrėžia, kad situacija nėra vienoda visose maisto produktų grupėse.

Kai kurių žemės ūkio produktų kainos išlieka stabilios arba mažėja.

Todėl negalima teigti, kad visi maisto produktai neišvengiamai brangs vienodu tempu.

Daug kas priklausys nuo energijos, transporto ir darbo sąnaudų.

Dar viena problema – smarkiai pabrangusios dujos

„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė įvardija dar vieną svarbų veiksnį – energijos kainas.

Jos vertinimu, brangstant degalams ir gamtinėms dujoms, poveikis gali persiduoti visai maisto tiekimo grandinei.

Degalai reikalingi žemės ūkio technikai ir produkcijai transportuoti.

Dujos naudojamos kai kuriuose gamybos procesuose ir trąšų gamyboje.

Kai brangsta trąšos, didėja žemės ūkio produkcijos savikaina.

Brangesni grūdai savo ruožtu gali didinti ne tik duonos ar makaronų, bet ir gyvulių pašarų kainas.

Ilgainiui tai gali paveikti pieno bei mėsos produktų kainodarą.

Taigi brangimo grandinė gali apimti gerokai daugiau produktų, nei iš pradžių atrodo.

Po Naujųjų metų – didžiausia rizika

Ekonomistai perspėja, kad 2027 metais maistas gali tapti viena pagrindinių infliacijos rizikų.

Prie energijos kainų augimo ir tiekimo sutrikimų prisideda ir nepalankios klimato sąlygos.

Ypač daug dėmesio skiriama El Niño reiškiniui, kuris gali paveikti pasaulio žemės ūkio produkcijos derlių.

Sausros, stiprios liūtys ar kiti ekstremalūs orų reiškiniai gali sumažinti kai kurių žaliavų pasiūlą ir paskatinti jų kainų augimą.

Vis dėlto svarbu suprasti, kad tai kol kas prognozės, o ne jau patvirtintas visuotinis maisto brangimas.

Jeigu žaliavų kainos stabilizuosis arba tiekimo sąlygos pagerės, galutinis poveikis vartotojams gali būti mažesnis.

Kiek iš tikrųjų gali pabrangti šeimos pirkinių krepšelis?

Šiuo metu nėra patikimos bendros prognozės, kiek procentų pabrangs visas maisto prekių krepšelis.

Kai kuriems produktams, pavyzdžiui, grikiams, numatomas ryškesnis kainų augimas.

Kitų produktų kainos gali keistis tik nežymiai arba išlikti stabilios.

Todėl prekybininkų perspėjimų nereikėtų suprasti kaip garantijos, kad kiekviena prekė parduotuvėje taps brangesnė.

Tačiau šeimoms, kurios didelę pajamų dalį išleidžia maistui, net kelių būtiniausių produktų brangimas gali būti juntamas.

Ekonomistų vertinimu, pirmieji aiškesni pokyčiai gali pasirodyti jau metų pabaigoje, o platesnis jų poveikis – 2027 metais.

Po santykinai ramių mėnesių Lietuvos pirkėjams vėl gali tekti atidžiau skaičiuoti išlaidas. Prekybininkai jau gauna perspėjimus, o ekonomistai pripažįsta, kad brangstančios žaliavos ir energija kelia vis didesnę riziką maisto kainoms.

Ar jau pastebėjote, kad parduotuvėse kai kurie produktai vėl brangsta? Kurios maisto prekės, jūsų nuomone, pastaruoju metu pabrango labiausiai?