Apie galimos ekonominės krizės rizikas pastaruoju metu kalbama vis garsiau. Ekspertai atkreipia dėmesį į sparčiai augančias investicijas į dirbtinį intelektą, didėjančią privačių paskolų rinką ir augantį gyventojų bei verslo įsiskolinimą.
Tuo metu Lietuvos bankas jau imasi veiksmų, kad šalies finansų sistema būtų atsparesnė galimiems sukrėtimams. Bankams nuo kitų metų bus taikomas didesnis anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimas.
Tačiau ką visa tai reiškia paprastam žmogui? Kiek pinigų reikėtų turėti atsidėjus, kad netikėtai praradus pajamas krizė netaptų finansine katastrofa?
Lietuvos bankas didina bankų finansinę „pagalvę“
Lietuvos banko valdyba nusprendė padidinti anticiklinio kapitalo rezervo normą nuo 1 proc. iki 1,25 proc. Šis reikalavimas Lietuvoje veikiantiems bankams, centrinėms kredito unijoms ir jų grupėms bus taikomas nuo 2027 metų rugpjūčio 1 dienos.
Tikimasi, kad dėl to finansų sektorius papildomai sukaups apie 60 mln. eurų kapitalo.
Lietuvos bankas pabrėžia, kad tokie rezervai kaupiami būtent ekonomikos augimo laikotarpiu. Jei ateityje ekonomika susidurtų su rimtesniu sukrėtimu, bankai galėtų panaudoti sukauptą kapitalą nuostoliams padengti ir toliau skolinti gyventojams bei verslui.
„Kapitalo rezervai kaupiami ne tada, kai problemos jau prasideda, o tada, kai ekonomika auga. Toks prevencinis sprendimas padeda užtikrinti, kad, jei ateityje ekonomika patirtų reikšmingų sukrėtimų, bankai galėtų ir toliau finansuoti gyventojus bei verslą, o sukauptas rezervas padėtų sušvelninti galimų sukrėtimų poveikį“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Skuodis.
Ką tai reiškia žmogui, kuris nori pasiruošti krizei?
Ekonominės krizės metu didžiausia problema žmogui nebūtinai yra bankų ar akcijų rinkų svyravimai. Daug didesnį smūgį gali sukelti pajamų praradimas, sumažėjęs atlyginimas ar netikėtos didelės išlaidos.
Todėl finansų specialistai dažniausiai rekomenduoja turėti vadinamąjį finansinį rezervą.
Saugiausia būtų sukaupti bent 3-6 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio santaupas. Jei žmogaus pajamos nestabilios, jis dirba savarankiškai arba šeimoje yra tik vienas pagrindinis pajamų šaltinis, verta orientuotis ir į didesnį rezervą.
Svarbu skaičiuoti ne visą dabartinį atlyginimą, o būtent būtinas mėnesio išlaidas. Tai būsto paskola ar nuoma, komunaliniai mokesčiai, maistas, transportas, draudimas ir kiti mokėjimai, kurių krizės metu išvengti nepavyktų.
Pavyzdžiui, jeigu žmogaus būtinos išlaidos siekia 1 tūkst. eurų per mėnesį, 3 mėnesių rezervas būtų apie 3 tūkst. eurų, o 6 mėnesių – apie 6 tūkst. eurų.
Turintiems paskolų ar išlaikytinių didesnis rezervas gali suteikti gerokai daugiau saugumo.
