Lietuvai senstant bręsta rimtas iššūkis: štai kas gali nutikti algoms ir pensijoms

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) naujausioje ataskaitoje įspėja, kad visuomenės senėjimas ateityje sumažins bendrą dirbtų valandų skaičių.

EBPO skaičiavimu, jeigu užimtumas pagal amžių ir lytį keisis taip, kaip prognozuojama, o vieno darbuotojo darbo valandų skaičius nesikeis, nuo 2024 iki 2060 m. bendras dirbtų valandų skaičius mažės beveik visose valstybėse. Visose EBPO šalyse nuosmukis siektų apie 9 proc., o visoje ES – beveik 20 proc.

Organizacijos specialistų teigimu, tai tiesiogiai atsilieptų bendram darbo pajamų lygiui, o vėliau – ir pensijoms.

Aktyviausių darbuotojų dalis traukiasi

Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento direktoriaus patarėjas Ernestas Virbickas pažymi, kad visuomenės senėjimas veikia daugelį ekonominių rodiklių, ypač susijusių su darbo rinka.

25–54 metų gyventojai, palyginti su visais 15 metų ir vyresniais šalies gyventojais, 2010 m. sudarė 49,5 proc., 2020 m. – 47,4 proc., o 2026 m. pradžioje – 47,0 proc.

Būtent ši amžiaus grupė darbo rinkoje yra aktyviausia. 2025 m. jos aktyvumo lygis Lietuvoje siekė 91,4 proc., kai visų 15 metų ir vyresnių gyventojų rodiklis buvo 63,1 proc.

E. Virbicko teigimu, amžiaus struktūros pokyčiai mažina bendrą gyventojų aktyvumą. Jeigu 2025 m. gyventojų pasiskirstymas pagal amžių būtų išlikęs toks, koks buvo 2010 m., bendras aktyvumo lygis būtų buvęs 1,2 proc. punkto aukštesnis.

Didžiausiu aktyvumu išsiskiriančių gyventojų dalis gali mažėti ir toliau. 2026 m. paskelbtos Europos Komisijos prognozės rodo, kad dėl kelis dešimtmečius trunkančių demografinių tendencijų 25–54 metų žmonės ilgainiui gali sudaryti mažiau nei 40 proc. gyventojų. Tuo pat metu vyresnių, ypač 65 metų ir vyresnių, žmonių dalis turėtų pamažu augti.

Vyrų ir moterų rodiklius migracija paveikė skirtingai

LB atstovas aiškina, kad mažėjant darbuotojų skaičiui Lietuvos bendrovės vis dažniau ieško darbo jėgos užsienyje. Tačiau daugumą atvykstančių darbuotojų sudaro vyrai.

Užsieniečiai buvo pritraukiami į transporto, statybos ir pramonės sektorius, kuriuose ypač trūko darbuotojų. Tikėtina, kad dauguma jų priklausė 25–54 metų amžiaus grupei.

Tokia imigracija sušvelnino vidaus demografinių procesų nulemtą neigiamą vyrų amžiaus struktūros poveikį bendram aktyvumo lygiui. Praėjusio dešimtmečio pabaigoje ir šio dešimtmečio pradžioje vyrų amžiaus struktūros pokyčiai bendrą gyventojų aktyvumą net didino.

Moterų amžiaus struktūrą labiau lėmė vidaus demografiniai pokyčiai, todėl jos poveikis bendram aktyvumui buvo neigiamas. Vis dėlto 2022 m., prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje ir suintensyvėjus imigracijai, šis neigiamas poveikis sumažėjo.

Jeigu skirtingų amžiaus grupių moterų ir vyrų aktyvumas liktų toks, koks buvo 2025 m., o kitos aplinkybės nesikeistų, per artimiausius 25 metus bendras Lietuvos gyventojų aktyvumo lygis galėtų sumažėti dešimtadaliu – nuo 63,1 proc. 2025 m. iki 56,8 proc. 2050 m. Taip jis grįžtų į 2010 m. fiksuotą lygį.

Didesnę reikšmę įgis produktyvumas

Ministerijos specialistai pabrėžia, kad tokie demografiniai procesai jau stebimi visoje Europos Sąjungoje, todėl jų poveikis yra pripažįstamas ir pagrįstas.

Mažėjant darbingo amžiaus žmonių skaičiui, darbo rinkoje liks mažiau darbuotojų. Dėl to atlyginimų augimas vis labiau priklausys ne nuo darbo jėgos gausos, bet nuo produktyvumo.

Mažesnė darbo jėgos pasiūla taip pat lėtina bendrą ekonomikos augimą, nes tampa sunkiau didinti gamybos apimtį ir kurti papildomą vertę. Kartu stiprėja spaudimas pensijų sistemai: mažesniam dirbančiųjų skaičiui tenka išlaikyti vis daugiau pensijų gavėjų.

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės (LINPRA) Verslo aplinkos projektų vadovė Viktorija Tauraitė taip pat akcentuoja produktyvumo svarbą. Jos teigimu, mažesnis darbuotojų skaičius nebūtinai reiškia, kad bus sukuriama mažiau vertės.

Senstant Lietuvos visuomenei ir mažėjant darbingo amžiaus gyventojų, vis svarbesni tampa skaitmenizacija, automatizacija, robotizacija bei dirbtinis intelektas (DI).

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, robotus naudojančių Lietuvos įmonių dalis padidėjo nuo 3,2 proc. 2018 m. iki 4,8 proc. 2022 m. DI technologijas 2025 m. naudojo 21,3 proc. šalies įmonių, nors 2024 m. tokių buvo 8,8 proc. Pagal šį rodiklį Lietuva jau šiek tiek viršija 20 proc. siekiantį ES vidurkį.

V. Tauraitė kartu įspėja, kad vien technologijų įsigijimas produktyvumo neužtikrina. Svarbu, kaip jos įtraukiamos į įmonių procesus – nuo nereikalingų veiksmų atsisakymo ir procesų skaitmeninimo iki duomenų panaudojimo bei automatizuotų sprendimų. Galimybių didinti produktyvumą yra, tačiau rezultatai priklausys nuo to, kaip greitai ir veiksmingai jos bus išnaudotos.

Vien vyresnių žmonių užimtumo nepakaks

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) specialistai nurodo, kad aktyvesnis vyresnių žmonių dalyvavimas darbo rinkoje galėtų mažinti darbuotojų stygių, nes ši grupė sudaro vis didesnę visuomenės dalį.

Daugelis vyresnio amžiaus žmonių gali ir nori dirbti ilgiau, jeigu darbo sąlygos yra tinkamai pritaikytos. Jų patirtis ir kompetencijos vertingos, o įtraukesnė darbo rinka galėtų padėti išsaugoti ir perduoti sukauptas žinias bei profesinius įgūdžius. Tai taip pat prisidėtų mažinant darbuotojų trūkumą atskiruose sektoriuose.

Vis dėlto ministerija pripažįsta, kad vien didesnio vyresnio amžiaus žmonių užimtumo nepakaks. Demografiniams iššūkiams spręsti reikės platesnio priemonių derinio: produktyvumo didinimo, naujų technologijų diegimo, darbo sąlygų modernizavimo ir subalansuotos migracijos politikos.

Darbdaviams skiriamos kompensacijos

SADM teigia, kad vyresnių žmonių užimtumas skatinamas per Užimtumo tarnybos (UŽT) ir ministerijos teikiamas paslaugas, aktyvios darbo rinkos politikos (ADRP) priemones bei užimtumo didinimo programas.

Viena iš remiamojo įdarbinimo priemonių yra subsidijuojamas įdarbinimas. Vyresni nei 50 metų bedarbiai darbo rinkoje remiami papildomai.

Darbdaviams, priėmusiems UŽT siųstus bedarbius, mokama subsidija, iš dalies kompensuojanti 50 proc. darbo užmokesčio. Ji skaičiuojama nuo darbuotojui priskaičiuotų darbo pajamų, negali viršyti 1,5 minimaliojo mėnesinio atlygio (MMA) ir mokama iki 6 mėnesių.

Taikomos ir mokymosi rėmimo priemonės. Profesinis mokymas padeda įgyti kvalifikaciją, naujų kompetencijų arba persikvalifikuoti.

UŽT gali padengti profesinio mokymo paslaugų išlaidas: iki 5 MMA kvalifikacijai įgyti ir iki 2,5 MMA kvalifikacijai tobulinti bei kompetencijai įgyti. Taip pat kompensuojama mokymo stipendija, kelionės į mokymo vietą ir atgal, apgyvendinimo, privalomojo sveikatos patikrinimo bei skiepų nuo užkrečiamųjų ligų išlaidos. Baigęs mokymus žmogus turi įsidarbinti ir dirbti ne trumpiau kaip 6 mėnesius.

Rengiama nauja programa vyresniems darbuotojams

Ministerijos atstovų teigimu, pusę vienos iš programų dalyvių sudaro 50 metų ir vyresni žmonės. Siekiant juos grąžinti į darbo rinką, sujungiamos savivaldybių, UŽT, nevyriausybinių ir labdaros organizacijų bei kitų institucijų paslaugos.

Taikant atvejo vadybos principą, dalyviams parenkamos tinkamiausios priemonės, padedančios pašalinti įsidarbinti trukdančias kliūtis. Jie taip pat gali atlikti praktiką arba įsidarbinti.

UŽT duomenys rodo, kad 50 metų ir vyresnių žmonių nedarbo laikotarpis vidutiniškai yra ilgesnis. Visų darbo ieškančiųjų vidutinė nedarbo trukmė siekia 6,5 mėnesio, o vyresnių žmonių – 8,3 mėnesio.

SADM tai sieja su menkesniu pasitikėjimu savo galimybėmis konkuruoti, didesne skaitmeninių technologijų baime, sunkumais prisitaikant prie technologinių ir organizacinių darbo rinkos pokyčių bei neigiamu požiūriu į vyresnio amžiaus darbuotojus.

2027 m. planuojama pradėti projektą, skirtą skatinti 55 metų ir vyresnių darbingo amžiaus žmonių įdarbinimą. Dalyviams numatytos kompleksinės psichologinio atsparumo stiprinimo ir prisitaikymo prie darbo rinkos pokyčių paslaugos.

Jie taip pat bus skatinami įgyti kvalifikaciją, kurti verslą ir stiprinti gebėjimus, didinančius galimybes savarankiškai dalyvauti darbo rinkoje. Pradėjus dirbti, pagalba bus teikiama individualiai, siekiant padėti sėkmingai įsidarbinti ir išsaugoti darbo vietą.