Kapų dengimas plokštėmis gali atsisukti kitu galu: mokslininkė paaiškino, kodėl verta rinktis kitokį sprendimą

Rudenį kapinėse ne tik prisimenami išėję artimieji, bet ir gerokai padaugėja tvarkymo darbų. Artėjant Vėlinėms žmonės grėbia lapus, keičia nuvytusius augalus, puošia kapavietes ir ruošia jas šaltajam metų laikui. Kartu smarkiai išauga atliekų kiekis – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkė doc. dr. Aušra Zigmontienė yra pastebėjusi, kad šiuo laikotarpiu jų susidaro kone dvigubai daugiau.

Specialistės teigimu, pagerbti mirusius artimuosius galima ir gražiai, ir gerokai tvariau.

Pataria rinktis gyvus ir daugiamečius augalus

Kapavietės paprastai puošiamos gyvomis arba dirbtinėmis gėlėmis, jų puokštėmis ir vainikais. Nors dekoracijos dažniausiai pasirenkamos pagal asmeninį skonį, verta įvertinti ir jų poveikį aplinkai.

VILNIUS TECH Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėja doc. dr. A. Zigmontienė pabrėžė, kad gyvos gėlės yra gerokai tvaresnis pasirinkimas. Praradusius išvaizdą natūralius augalus galima išmesti į žaliųjų atliekų konteinerį ir perdirbti.

Tinkamai išrūšiuotos nuvytusios gėlės, lapai ir šakelės paverčiami kompostu, kuris vėliau naudojamas dirvožemiui atgaivinti, o anglis taip sugrąžinama į žemę. Vis dėlto geriausiu sprendimu mokslininkė laiko daugiamečius visžalius augalus – jie kapą puošia ilgai ir nereikalauja daug priežiūros.

Tvariai kapavietę galima papuošti ir sezoninių ar džiovintų gėlių bei augalų puokštėmis, eglių šakelėmis, kankorėžiais, šermukšniais ir kitomis natūraliomis medžiagomis.

Dirbtinės gėlės tebėra populiarios dėl patvarumo, ypač kai artimieji palaidoti kitoje Lietuvos pusėje. Tačiau jos gaminamos iš skirtingų medžiagų – plastiko, metalo ir tekstilės, todėl jas sudėtinga rūšiuoti ir praktiškai neįmanoma perdirbti.

Pasak doc. dr. A. Zigmontienės, tokios gėlės paprastai patenka į sąvartyną arba atliekų deginimo įrenginius. Vis dėlto, jei jos naudojamos ne vieną sezoną, nuplaunamos ir sutvarkomos, tai nėra pats blogiausias pasirinkimas.

Netinkamai išmetę atliekas galite pakenkti

Visų Šventųjų dieną ir per Vėlines kapinėse neapsieinama be žvakių. Tačiau ant kapų dažnai uždegama ne viena, o kelios žvakės, kurios netrukus tampa atliekomis.

Mokslininkė ragino pagalvoti, ar ant vieno kapo tikrai būtina uždegti 10, 15 ar 20 žvakių. Jos teigimu, lankant artimųjų kapus svarbiausia juos prisiminti, o prisiminimų vertės nenusako didelės puokštės ar dešimtys žvakių.

Tvariausias sprendimas būtų daugkartinės žvakidės iš stiklo ar kitos medžiagos. Nors iš pradžių jos kainuoja daugiau, investicija greitai atsiperka, o atliekų susidaro mažiau, nes tereikia keisti parafinu arba sojų vašku pripildytus įdėklus.

Vis dar dažnai naudojamos plastikinės ir stiklinės žvakės, į kurių korpusus įlietas vaškas ar parafinas. Jų dalis galima perdirbti, tačiau prieš rūšiuojant būtina pašalinti visus vaško arba parafino likučius. Jei jų išvalyti nepavyksta, žvakę reikia mesti į mišrių atliekų konteinerį.

Išvalius vašką, stikliniai ir plastikiniai korpusai bei dažniausiai iš metalo ar plastiko pagamintos viršūnėlės turi būti išmetami į atitinkamus rūšiavimo konteinerius.

Doc. dr. A. Zigmontienė priminė, kad atliekų tvarkytojai, savivaldybės ir seniūnijos rūpinasi, jog prie kapinių būtų konteinerių rūšiuojamoms, mišrioms ir žaliosioms atliekoms – lapams, šakelėms bei sudžiūvusioms gėlėms. Žmonėms svarbu atidžiai pasirinkti, kur ką išmesti.

Į rūšiavimo konteinerį patekus žaliosioms ar mišrioms atliekoms, gali būti užterštas visas jo turinys. Tuomet surinktų atliekų nebeįmanoma tvarkyti kaip antrinių žaliavų, o kitų žmonių pastangos rūšiuoti nueina veltui. Mokslininkė ragino gerbti vieniems kitus ir Žemę, nes gamtos ištekliai senka.

Kodėl nereikėtų viso kapo uždengti plokštėmis?

Dar viena netvari Vėlinių laikotarpio tendencija – dažnos kelionės automobiliais. Prie artimųjų kapų neretai atvyksta žmonės iš skirtingų Lietuvos miestų, o vėliau jie keliauja toliau, taip dar labiau teršdami aplinką.

Siekiant mažesnio poveikio aplinkai, giminaičiams vertėtų susitarti ir į kapines vykti kartu, o ne atskirai. Taip pat galima pasidalyti, kas ką atneš: vienas – žvakę, kitas – gėlių puokštę. Doc. dr. A. Zigmontienės nuomone, to pakanka, nes mirusį artimąjį galima pagerbti mintimis, pokalbiais ir prisiminimais apie jį.

Kelionių automobiliu prireikia ne tik per Vėlines, bet ir reguliariai prižiūrint kapą. Todėl vis daugiau žmonių kapavietes visiškai uždengia plokštėmis ar plytelėmis. Taip jas reikia rečiau tvarkyti ir galima rečiau važiuoti į kapines, tačiau šis sprendimas turi ne tik privalumų.

Visą kapo plotą uždengus plokštėmis, smarkiai sumažėja atviro dirvožemio, todėl lietaus ir tirpstančio sniego vanduo nebegali tinkamai susigerti į gruntą. Tai ypač svarbu vykstant klimato kaitai, kai vis dažniau pasitaiko smarkių ir intensyvių liūčių, per trumpą laiką atnešančių didelį kritulių kiekį.

VILNIUS TECH mokslininkės teigimu, tvaresnė išeitis galėtų būti kapą užpilti akmenukais arba palikti atviro dirvožemio plotą ir jį apsodinti daugiamečiais augalais.