Lietuvai – grėsmingas perspėjimas: jau artėjame…

Lietuvos valdžios planai vis daugiau išlaidų finansuoti skolintais pinigais sulaukė griežto perspėjimo. Politologai įspėja, kad pasirinkta kryptis ateityje gali skaudžiai atsiliepti ne tik valstybės finansams, bet ir gyventojų pragyvenimo lygiui. Ypač daug klausimų kelia vienas skaičius, kuris jau dabar kaitina politines aistras.

Skaičius, sukėlęs nerimą

Lietuvoje įsibėgėjus valstybės biudžeto svarstymams, vis daugiau diskusijų kyla dėl planuojamų išlaidų ir augančio skolinimosi.

Didžiausią dėmesį patraukė numatomas 3,8 procento bendrojo vidaus produkto siekiantis biudžeto deficitas.

Tai reiškia, kad valstybė planuoja išleisti daugiau, nei surinks pajamų, o susidariusį skirtumą turės finansuoti.

Pats biudžeto deficitas savaime nėra neįprastas reiškinys. Valstybės skolinasi infrastruktūrai, gynybai, ekonomikos skatinimui ir kitoms reikmėms.

Tačiau ekonominiu požiūriu svarbu ne tik skolinimosi dydis, bet ir tai, kam naudojami pinigai, kiek kainuoja paskolos bei kaip bus vykdomi įsipareigojimai ateityje.

Būtent dėl šių klausimų įspėjimą išsakė politologai Matas Baltrukevičius ir Virgis Valentinavičius.

„Pasekmės bus žiaurios“ – kas slypi už perspėjimo?

Mykolo Romerio universiteto politologas Virgis Valentinavičius itin kritiškai įvertino dabartinę valstybės finansų politikos kryptį.

Jo nuomone, valdantieji pernelyg lengvai renkasi didesnes išlaidas, o augančios skolos rizikai skiria nepakankamai dėmesio.

Politologas perspėjo, kad tęsiant tokią politiką neigiamos pasekmės gali paliesti šalies ekonomiką ir žmonių gyvenimo lygį.

Tačiau tai yra eksperto vertinimas, o ne jau įvykusių ekonominių padarinių konstatavimas.

Valstybės skolos poveikis priklauso nuo daugelio veiksnių: ekonomikos augimo, palūkanų, būsimų biudžetų ir to, ar skolintos lėšos sukuria ilgalaikę naudą.

Vis dėlto V. Valentinavičius mano, kad dabartiniai sprendimai kelia pagrįstą nerimą.

Finansų ministras atsidūrė kritikos centre

Diskusijose nemažai dėmesio skirta finansų ministrui Taurimui Valiui.

Jo pasisakymai ir bendravimo stilius sulaukė kritikos ne tik iš opozicijos, bet ir iš valdančiosios koalicijos atstovų.

Vilniaus politikos analizės instituto politologas Matas Baltrukevičius atkreipė dėmesį, kad finansų ministrų darbas svarstant biudžetą visuomet vertinamas kritiškai.

Tačiau, jo nuomone, dabartinė situacija išsiskiria tuo, kad diskutuojama ne vien dėl atskirų išlaidų ar politinių prioritetų.

Klausimų kyla ir dėl paties ministro pasirengimo bei komunikacijos.

Politologas prisiminė atvejį, kai premjerui paminėjus planuojamą 3,8 procento deficitą finansų ministras, žurnalistų paklaustas apie šį skaičių, atsakė, kad jis jam kažkur girdėtas.

M. Baltrukevičiaus vertinimu, toks pasisakymas kelia klausimų dėl atsakomybės už biudžeto rengimą.

Kartu svarbu pažymėti, kad ministro komunikacijos kritika savaime neįrodo, jog visi biudžeto sprendimai yra ekonomiškai nepagrįsti.

Kritikos sulaukė ir bendravimas su politikais

Dar vienas diskusijų objektas – T. Valio atsakas į buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus kritiką.

Finansų ministras viešojoje erdvėje pasirinko pašaipų toną, kuris sulaukė nevienareikšmių reakcijų.

V. Valentinavičius tokį bendravimo būdą pavadino nederamu finansų ministrui.

Jo vertinimu, biudžeto svarstymo metu reikėtų daugiau dėmesio skirti argumentams ir konkretiems finansiniams sprendimams.

Tačiau politologai pastebi, kad nesutarimai dėl ministro pasisakymų nebūtinai virs esminiais valdančiosios koalicijos pokyčiais.

Nepaisant viešos kritikos, koalicijos partneriams vis tiek teks ieškoti susitarimo dėl valstybės išlaidų ir pajamų.

Į diskusiją įtrauktas ir prezidentas

V. Valentinavičius taip pat išsakė kritišką požiūrį į prezidento Gitano Nausėdos vaidmenį formuojant valstybės finansų politiką.

Politologo vertinimu, prezidentas palankiai žiūri į didesnių išlaidų finansavimą skolinantis ir yra išreiškęs paramą dabartiniam finansų ministrui.

Jis mano, kad toks požiūris gali silpninti paskatas laikytis griežtesnės fiskalinės drausmės.

Kita vertus, skolinimosi šalininkai gali argumentuoti, kad Lietuvai tenka išskirtiniai saugumo iššūkiai, todėl daliai valstybės išlaidų būtinas papildomas finansavimas.

Europos Sąjungos fiskalinės taisyklės taip pat numato tam tikrą lankstumą vertinant padidėjusias gynybos išlaidas.

Tačiau šis lankstumas nereiškia, kad paskolų ateityje nereikės grąžinti.

Būtent į šią aplinkybę dėmesį atkreipė M. Baltrukevičius.

Kodėl skola gali tapti našta gyventojams?

Valstybės skola tiesiogiai nereiškia, kad kitą dieną mažės atlyginimai ar pensijos.

Tačiau ilgainiui didėjant skolai gali augti ir jos aptarnavimo išlaidos – palūkanos, kurias valstybė moka kreditoriams.

Jeigu vis didesnė biudžeto dalis skiriama palūkanoms, mažiau lėšų gali likti kitoms reikmėms, nebent didėtų pajamos arba būtų priimami nauji finansavimo sprendimai.

Galimos pasekmės priklausytų nuo ekonominės situacijos.

Pavyzdžiui, ekonomikos augimas gali padėti išlaikyti skolą valdomame lygyje, net jei nominali jos suma didėja.

Tačiau lėtesnis augimas, didesnės palūkanos ar nauji ekonominiai sukrėtimai gali apsunkinti biudžeto planavimą.

Todėl ekspertai ragina vertinti ne vien šiandienos išlaidų poreikius, bet ir ilgalaikius valstybės įsipareigojimus.

Nerimą kelia dar viena aplinkybė

M. Baltrukevičius atkreipė dėmesį, kad planuojamas deficitas gali būti ne paskutinis biudžeto svarstymo etapas.

Projektui keliaujant per Seimo komitetus, paprastai atsiranda papildomų pasiūlymų didinti finansavimą įvairioms sritims.

Ministerijos, parlamentarai ir koalicijos partneriai siekia daugiau lėšų savo prioritetams.

Kai kurios išlaidos jau numatytos pagal anksčiau prisiimtus įsipareigojimus, pavyzdžiui, darbo užmokesčio didinimo susitarimus ar indeksavimo tvarką.

Tačiau nauji siūlymai gali dar labiau padidinti bendrą finansavimo poreikį.

Politologas pastebi, kad dalis politikų vienu metu ragina taupyti vienose srityse ir didinti išlaidas kitose.

Tokioje situacijoje ypač svarbu aiškiai nurodyti, iš kokių pajamų būtų finansuojami papildomi pažadai.

Kuro kainos – dar vienas nesutarimų šaltinis

Diskusijose dėl biudžeto iškyla ir degalų akcizų klausimas.

Kai kurie koalicijos politikai ragina svarstyti jų mažinimą, siekdami palengvinti finansinę naštą gyventojams ir verslui.

Tarp tokių pasiūlymų šalininkų minimi Aurelijus Veryga ir Virginijus Sinkevičius.

Tačiau mažesni akcizai taip pat reikštų mažesnes valstybės biudžeto pajamas, jeigu sumažėjimas nebūtų kompensuotas kitais šaltiniais.

Todėl sprendžiant dėl mokesčių būtina vertinti ir galimą naudą vartotojams, ir poveikį valstybės finansams.

Politologų nuomone, ši diskusija atskleidžia platesnę problemą – politikams sudėtinga susitarti, kurias išlaidas būtina riboti, o kurioms galima skirti daugiau lėšų.

Kas Lietuvos laukia toliau?

Šiuo metu kalbama apie planuojamą biudžetą, todėl galutiniai sprendimai dar priklausys nuo Seimo svarstymų.

Svarbiausias klausimas – ar politikams pavyks suderinti gynybos, socialinės apsaugos, viešųjų paslaugų ir kitus finansavimo poreikius su ilgalaikiu valstybės finansų tvarumu.

3,8 procento deficitas yra reikšmingas rodiklis, tačiau vien jo nepakanka visai ekonominei rizikai įvertinti.

Reikia atsižvelgti ir į skolos dydį, palūkanų kainą, ekonomikos augimo prognozes bei planuojamų išlaidų pobūdį.

Politologų perspėjimas aiškus: jeigu valstybė nuolat didins išlaidas neįvertindama ilgalaikių finansavimo galimybių, ateityje gali tekti priimti gerokai sudėtingesnius sprendimus. Ar šio scenarijaus pavyks išvengti, priklausys nuo artimiausių biudžeto svarstymų ir vėlesnės ekonominės raidos.

Kaip manote, ar Lietuva šiuo metu turėtų daugiau skolintis svarbiausioms reikmėms, ar pirmiausia griežčiau kontroliuoti valstybės išlaidas?