Lenkija pareikalavo, kad Europos Sąjunga kompensuotų visas išlaidas už Ukrainai perduotą karinę techniką ir ginkluotę. Varšuva aiškiai pareiškė, kad nesutinka su siūlymais turimas lėšas nukreipti naujai paramai Ukrainai, o ne grąžinti jas valstybėms, kurios jau prisidėjo prie karo alinamos šalies gynybos.
Kalbama apie šimtus milijonų eurų, kuriuos Lenkija tikisi susigrąžinti iš Europos taikos fondo.
Lenkijos gynybos viceministras Cezary’is Tomczykas pareiškė, kad šalis siekia atgauti apie 450 mln. eurų už Ukrainai perduotą ginkluotę.
Pasak jo, šios lėšos priklauso Lenkijai, todėl Varšuva ketina kovoti dėl kiekvieno euro.
„Tai mūsų pinigai“, – pareiškė C. Tomczykas.
Viceministro teigimu, mažesnės kompensacijos reikštų ir mažesnes investicijas į pačios Lenkijos kariuomenę bei gynybos pajėgumus.
Nesutarimai dėl milijardų Briuselyje
Ginčas kilo dėl 6,6 mlrd. eurų, kuriuos Europos Sąjunga gali paskirstyti po to, kai buvo panaikintos anksčiau procesą stabdžiusios kliūtys.
Vokietija siūlo šias lėšas nukreipti tiesioginei paramai Ukrainai, o ne kompensacijoms ES valstybėms.
Tokiai pozicijai nepritaria ne tik Lenkija, bet ir Slovakija. Abi šalys laikosi nuomonės, kad pirmiausia turi būti įvykdyti anksčiau prisiimti finansiniai įsipareigojimai valstybėms, kurios iš savo atsargų perdavė ginkluotę Ukrainai.
Kaja Kallas pasiūlė kompromisą
ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pasiūlė kompromisinį variantą.
Pagal šį planą turimi 6,6 mlrd. eurų būtų išdalinti valstybėms kaip dalinė kompensacija už suteiktą karinę paramą. Likusi lėšų dalis būtų naudojama Ukrainos karių mokymams ir naujiems bendriems ginkluotės pirkimams Ukrainos poreikiams.
Skaičiuojama, kad tokiu atveju valstybės susigrąžintų tik apie dešimtadalį savo patirtų išlaidų.
Vokietija ir Skandinavijos šalys remia Ukrainos finansavimą
K. Kallas pasiūlymą palaiko Vokietija, kuri laikosi pozicijos, kad nepanaudotos fondo lėšos turi būti skirtos tolesnei Ukrainos paramai.
Vokietijos gynybos ministerija pabrėžė, jog svarbiausias tikslas šiuo metu yra stiprinti Ukrainos gynybinius pajėgumus.
Vieno ES diplomato teigimu, Vokietija šiemet Ukrainai planuoja skirti apie 11,5 mlrd. eurų paramos, todėl kelių šimtų milijonų eurų kompensacijos klausimas Berlynui nėra prioritetinis.
Panašios pozicijos laikosi ir Skandinavijos valstybės.
Prancūzija kelia papildomą sąlygą
Prancūzija iš esmės pritaria siūlymui daugiau lėšų nukreipti Ukrainos paramai, tačiau kelia papildomą reikalavimą.
Paryžius siekia, kad už Europos Sąjungos lėšas Ukrainai perkama ginkluotė būtų įsigyjama tik iš Europos gynybos pramonės gamintojų.
Tokiu būdu būtų ne tik remiama Ukraina, bet ir stiprinamas Europos karinės pramonės sektorius.
Europos taikos fondas buvo sukurtas tam, kad valstybėms būtų bent iš dalies kompensuojamos išlaidos už Ukrainai perduotą karinę techniką ir ginkluotę.
Nuo karo pradžios ES šalys Ukrainos karinei paramai jau skyrė apie 43 mlrd. eurų. Teoriškai valstybėms galėtų būti kompensuota apie 13,5 mlrd. eurų, tačiau fonde tokių lėšų šiuo metu nėra.
Dėl to Briuselyje vyksta intensyvios diskusijos, kaip paskirstyti likusius milijardus. Lenkija aiškiai signalizuoja, kad neketina nusileisti ir sieks susigrąžinti visą jai priklausančią kompensaciją.
