Ar vairuotojai Lietuvoje turėtų mokėti baudas pagal savo pajamas? Diskusija vis dažniau atgimsta viešojoje erdvėje, ypač po to, kai kai kurios šalys – tarp jų Suomija – jau seniai taiko progresinę baudų sistemą, kurioje svarbi ne tik viršyta riba, bet ir realios žmogaus mėnesinės pajamos.
Suomijoje tokia tvarka galioja daugiau nei 20 metų, o baudos dydžiai gali skirtis šimtais ar net dešimtimis tūkstančių eurų vien todėl, kad žmonių uždarbiai nesutampa. Kai kurie atvejai pribloškia net patyrusius vairuotojus: už tą patį pažeidimą vienas žmogus sumoka 70 eurų, o kitas – per 100 tūkst.
Vis dažniau svarstoma, ar panaši sistema kada nors galėtų atsirasti ir Lietuvoje. Į diskusiją įsitraukia ir politikai – Seimo narė atkreipia dėmesį, kad dabartinės baudos turtingesnių vairuotojų dažnai visai negąsdina.
Kaip Suomija skaičiuoja baudas?
Suomijos kelių eismo pažeidimų sistema paremta vadinamosiomis „dienos baudomis“. Jos priklauso nuo dviejų dalykų:
-
pažeidimo rimtumo,
-
pažeidėjo pajamų po mokesčių.
Pavyzdžiui, už 21-25 km/h viršytą greitį skiriama apie 8 dienos baudos, už 36-40 km/h – jau 16.
Tada pradedama matematika: iš žmogaus mėnesio pajamų atimama pragyvenimo suma ir išlaidos vaikams, o likutis padalinamas iš 60. Tai tampa vienos dienos baudos verte.
Rezultatas – du žmonės už tą patį viršytą greitį sumoka visiškai skirtingai.
Taip, vienam multimilijonieriui Suomijoje teko sumokėti net 121 tūkst. eurų.
Kiek mokėtų Lietuvos vadovai?
Norint suprasti sistemos galimybes, buvo paskaičiuota, kokia bauda tektų Lietuvos vadovams, jei jie Suomijoje viršytų greitį 28 km/h.
-
Prezidentas Gitanas Nausėda, uždirbantis apie 6264 eurus „į rankas“, turėtų sumokėti apie 970 eurų.
-
Premjerė, auginanti du vaikus ir gaunanti apie 5292 eurus po mokesčių, Suomijoje turėtų pakloti 720 eurų.
Šie skaičiai kelia klausimų ir Lietuvoje, o Seimo narė teigia, kad sistemiškai taikomos vienodos baudos visiems ne visada pasiekia tikslą: „Turtingesni vairuotojai tiesiog sumoka ir pamiršta, o mažesnių pajamų žmonėms ta pati bauda gali tapti rimta našta.“
Ką apie tai mano vairuotojai?
„Autobild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius yra pats susidūręs su progresine sistema. Jis pasinaudojo galimybe pateikti mažesnes pajamas, todėl jo bauda siekė tik apie 70 eurų. Tačiau jo kolega vokietis, prisipažinęs apie dideles pajamas, gavo daugiau nei 1000 eurų.
„Kai jis išėjo iš policijos autobusiuko, atrodė kaip pamatęs vaiduoklį“, – sakė V. Milius.
Ar sistema veiktų Lietuvoje?
Čia nuomonės skiriasi.
V. Milius skeptiškas:
„Lietuvoje žmonių pajamos nėra taip paprastai prieinamos, o skaidrumo lygis – kitoks nei Suomijoje.“
VRM taip pat abejoja:
dalis pažeidėjų Lietuvoje apskritai negauna legalių pajamų, neturi turto, važinėja menkaverčiais automobiliais. Todėl progresyvios baudos jų nė nepaliestų – o sąžiningi vairuotojai mokėtų dar daugiau.
Be to, ministerija primena: 40% žūčių keliuose įvyksta dėl greičio. Tad jie labiau pasisako už švietimą ir efektyvų kontrolės stiprinimą, o ne progresines baudas.
Nors progresinės baudos teoriškai atrodo teisingesnės, tiek ekspertai, tiek institucijos sutaria: Lietuvoje tokia sistema veiktų tik iš dalies. Pajamų šešėlis, skirtingas skaidrumo lygis ir sudėtingas administravimas galėtų sukelti daugiau problemų nei duoti naudos.
Vis dėlto Seimo narė ragina diskutuoti toliau: žmonės su labai didelėmis pajamomis šiandienines baudas priima kaip smulkmeną, todėl daliai visuomenės jos tiesiog neveikia kaip drausminanti priemonė.
