Konstitucinio Teismo sprendimas sukėlė plačias diskusijas visuomenėje. Ketvirtadienį paskelbta, kad iki šiol galiojęs absoliutus draudimas lygtinai paleisti už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius nuteistus asmenis prieštarauja Konstitucijai.
Tai reiškia, kad nuo šiol tokie nuteistieji galės pretenduoti į lygtinį paleidimą. Vis dėlto kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai.
Konstitucinis Teismas nusprendė, kad vien nusikaltimo pobūdis negali automatiškai užkirsti kelio svarstyti lygtinio paleidimo galimybės.
Teismo vertinimu, įstatymų leidėjas turi teisę nustatyti griežtesnes sąlygas už itin sunkius nusikaltimus nuteistiems asmenims. Tačiau negalima visiškai eliminuoti individualaus vertinimo.
KT pabrėžė, kad sprendžiant dėl galimo paleidimo turi būti vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jo pastangos keistis, padaryta pažanga bei pakartotinio nusikalstamumo rizika.
Pasak teismo, absoliutus draudimas nesuderinamas su teisinės valstybės principu.
Kas keičiasi po šio sprendimo?
Iki šiol už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius nuteisti asmenys privalėdavo atlikti visą jiems skirtą laisvės atėmimo bausmę.
Po KT nutarimo atsiveria galimybė kreiptis dėl lygtinio paleidimo. Tačiau tai nereiškia automatinio išėjimo į laisvę.
Kiekvienas prašymas turės būti nagrinėjamas atskirai. Bus vertinama, ar asmuo kelia pavojų visuomenei, ar jo elgesys rodo realias pastangas pasitaisyti ir ar galima tikėtis sėkmingos reintegracijos.
Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį ir į kitą svarbų aspektą. Lygtinai paleisti asmenys yra prižiūrimi Probacijos tarnybos, jiems gali būti taikomas elektroninis stebėjimas, įvairūs draudimai bei įpareigojimai.
Tuo metu bausmę iki galo atlikę nuteistieji į visuomenę grįžta be tokių kontrolės priemonių.
Teismas akcentavo visuomenės saugumą
KT pažymėjo, kad dabartinis reguliavimas ne tik neskatino nuteistųjų keisti savo elgesio, bet ir apsunkino jų reintegraciją į visuomenę.
Teismo vertinimu, kontroliuojamas ir individualiu vertinimu pagrįstas grįžimas į visuomenę gali būti saugesnis sprendimas nei situacija, kai asmuo tiesiog paleidžiamas atlikęs visą bausmę ir jam netaikoma jokia papildoma priežiūra.
Teismas taip pat pabrėžė, kad nepilnamečių apsauga turi būti užtikrinama realiomis ir veiksmingomis priemonėmis, o ne vien deklaratyviais draudimais.
Sprendimas susijęs su Remigijaus Jakščio skundu
Byla Konstituciniame Teisme buvo nagrinėjama pagal už paauglių tvirkinimą nuteisto jaunimo mentoriaus Remigijaus Jakščio konstitucinį skundą.
Jis prašė įvertinti, ar Bausmių vykdymo kodekso nuostata, draudžianti lygtinį paleidimą už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, neprieštarauja Konstitucijai.
R. Jakštys į KT kreipėsi po to, kai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atmetė jo prašymą būti paleistam lygtinai.
Primename, kad pernai gruodį Kauno apylinkės teismas R. Jakščiui už trijų jaunesnių nei 16 metų asmenų tvirkinimą skyrė vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, vyrui paskirta ketverių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Šiuo metu jis atlieka bausmę už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius.
Visuomenėje sprendimas neišvengiamai kels diskusijų
KT nutarimas nekeičia pačių bausmių dydžių ir nereiškia, kad seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius padarę asmenys bus automatiškai paleidžiami anksčiau laiko.
Tačiau sprendimas iš esmės keičia iki šiol galiojusią praktiką. Nuo šiol tokie nuteistieji įgyja teisę prašyti lygtinio paleidimo, o teismai privalės individualiai vertinti kiekvieną situaciją.
Būtent ši aplinkybė ir tapo pagrindine priežastimi, kodėl KT panaikino absoliutų draudimą, galiojusį daugelį metų.
