Iš antrosios pensijų pakopos pasitraukus daugiau kaip pusei milijono gyventojų, į „Sodros“ sistemą sugrįžo įspūdinga suma. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį rezervą papildė apie 1,3 mlrd. eurų.
Dalis gyventojų ėmė svarstyti, ar šie pinigai negalėtų būti panaudoti dabartinių pensininkų išmokoms didinti. Tačiau institucijos ir ekonomistai turi aiškų atsakymą – bent jau kol kas papildomų išmokų pensininkai nesulauks.
Kiekvienas antrosios pensijų pakopos dalyvis kas mėnesį kaupimui skiria 3 proc. savo atlyginimo. Papildomai prie šios sumos prisideda valstybė.
2026 metais valstybės skatinamoji įmoka siekia 33,49 euro per mėnesį arba 401,88 euro per metus.
Nutraukus kaupimą pereinamuoju laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d., gyventojams grąžinamos jų pačių sukauptos lėšos ir investicinis prieaugis. Tuo metu valstybės įmokos bei „Sodros“ dalis grįžta į socialinio draudimo sistemą.
Oficialiais duomenimis, kaupimą jau nutraukė daugiau kaip 515 tūkst. žmonių. Jiems išmokėta apie 3 mlrd. eurų. Vidutiniškai vienam gyventojui teko apie 5,6 tūkst. eurų.
Tačiau kartu į „Sodrą“ sugrįžo ir didžiulė suma, kuri papildė jos rezervą.
Kodėl pensininkams neišmokės po 1180 eurų?
Šių metų „Sodros“ biudžete buvo numatyta, kad dėl gyventojų pasitraukimo iš antrosios pakopos sistema pasipildys maždaug 550 mln. eurų.
Vis dėlto realūs skaičiai gerokai viršijo prognozes. Vien gegužę į „Sodrą“ buvo pervesta apie 1,3 mlrd. eurų.
Jeigu papildomą, virš planuotos sumos susidariusį maždaug 750 mln. eurų perteklių padalytume visiems Lietuvos pensininkams, kiekvienam tektų apie 1180 eurų.
Tačiau toks scenarijus nėra numatytas.
„Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič paaiškino, kad grįžusios lėšos nėra laisvai disponuojami pinigai.
„Į „Sodrą“ pervedami pinigai paverčiami konkrečių kaupimą nutraukusių žmonių pensijų apskaitos vienetais ir ateityje didins tų žmonių pensijas“, – teigė ji.
Pasak jos, gegužę gautos lėšos buvo pervestos į „Sodros“ rezervinį fondą.
„Rezervo lėšų investavimu rūpinasi Finansų ministerija, o sprendimus dėl rezervo panaudojimo priima įstatymų leidėjai“, – aiškino M. Kozič.
Rezervo pinigai gali būti naudojami tik išskirtiniais atvejais
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas Justinas Argustas pabrėžė, kad rezervo panaudojimą griežtai reglamentuoja įstatymai.
„Lėšos rezerve gali būti naudojamos Vyriausybės sprendimu, tik įvertinus ekonominę padėtį, kai socialinio draudimo išmokoms finansuoti nepakanka fondo pajamų. Galutinius sprendimus priims Vyriausybė ir Seimas“, – sakė jis.
Anot ministerijos atstovo, pensijos ir toliau bus didinamos įprasta tvarka per indeksavimo mechanizmą.
Šiemet pensijos vidutiniškai padidėjo apie 12 proc. Prognozuojama, kad 2026 metais vidutinė senatvės pensija sieks apie 750 eurų, o turint būtinąjį stažą – apie 810 eurų.
Ekonomistų nuomonės išsiskiria
Ekonomistas Romas Lazutka mano, kad dalis sukaupto rezervo galėtų būti panaudota pensijoms didinti.
Jo teigimu, dabartinis rezervas jau pasiekė labai didelį dydį, todėl pensininkai turėtų gauti daugiau naudos iš sukauptų lėšų.
„Sodros pinigų „netaškymo“ šalininkai mielai „taško“ valstybės biudžeto lėšas. Jie nenori mokėti daugiau mokesčių, kad gelbėtų valstybės finansus patys, todėl taip akylai saugo, kad gelbėtojais būtų pensininkai su neišmokamu rezervu ir skurdo sąskaita“, – yra teigęs R. Lazutka.
Tačiau ne visi ekonomistai sutinka su tokia pozicija.
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad dabartinis perteklius yra laikinas reiškinys.
„Tai laikinas reiškinys, kurį lemia dėl II pensijų pakopos reformos į „Sodrą“ grįžtančios lėšos. Dalį šio pertekliaus tikrai galima būtų svarstyti skirti pensijų kėlimui“, – komentavo ekonomistė.
Vis dėlto ji primena, kad Lietuva susiduria su visuomenės senėjimo problema, todėl ateityje pensijų sistemai gali prireikti papildomų finansinių rezervų.
Pamokos iš 2009 metų krizės
Indrė Genytė-Pikčienė primena, kad 2009 metų ekonominė krizė parodė, kokios svarbios yra sukauptos atsargos.
„Šią krizę Lietuva, priešingai nei Estija, pasitiko be jokių rezervų. 2009 m. ekonomikos nuosmukis ir nuvilnijusi bankrotų lavina stipriai paveikė valdžios sektoriaus pajamas“, – sakė ji.
Pasak ekonomistės, tuomet teko mažinti viešojo sektoriaus išlaidas, karpyti atlyginimus, pensijas ir kitas išmokas.
Todėl šiandien sukauptas rezervas vertinamas kaip apsauga nuo galimų ekonominių sukrėtimų ateityje.
Siūlo ieškoti didesnės grąžos
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad ateityje reikėtų svarstyti ne pensijų didinimą iš rezervo, o efektyvesnį sukauptų lėšų investavimą.
„Sodros“ rezervo dydis vien dėl likvidumo tikslų jau, matyt, yra pakankamas. Dalis fonde esančių pinigų turėtų būti įdarbinti pelningiau ir bent dalis lėšų galėtų būti nukreipta į didesnę grąžą generuojančias investicijas“, – teigė ekonomistas.
Jo nuomone, tai ilgainiui galėtų prisidėti prie spartesnio ekonomikos augimo ir didesnių būsimų pensijų.
Pinigų yra, bet pensijos dėl to nedidės
Nors į „Sodros“ rezervą per trumpą laiką sugrįžo daugiau kaip milijardas eurų, šie pinigai nėra skirti tiesioginėms išmokoms dabartiniams pensininkams.
Valdžios institucijos laikosi pozicijos, kad rezervas turi būti naudojamas kaip finansinis saugiklis ekonominių sunkumų laikotarpiams ir ilgalaikiam pensijų sistemos stabilumui užtikrinti.
Todėl bent artimiausiu metu papildomų 1180 eurų išmokų pensininkai nesulauks, o sukauptos lėšos liks „Sodros“ rezerve.
