Prekybos centre dirbusi kasininkė atskleidė, su kokiais sunkumais teko susidurti darbo metu. Moteris pasakojo, kad dirbdama prie savitarnos kasų dažnai neturėdavo galimybės nei atsigerti vandens, nei nueiti į tualetą, o pietų pertraukos neretai sutrumpėdavo iki keliolikos minučių.
Jos istorija socialiniuose tinkluose pasidalijo teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė. Pasak jos, tokios situacijos kelia rimtų klausimų dėl darbo organizavimo ir darbuotojų teisių užtikrinimo.
Moteris pasakojo dirbusi prekybos centro savitarnos kasų zonoje. Anot jos, darbo vietoje nebuvo kėdės, todėl visą pamainą tekdavo praleisti stovint.
„Darbo metu turėjau ilgą laiką stovėti ant kojų, nes darbo vietoje nebuvo kėdės, nors kitose parduotuvėse darbuotojams tokia galimybė sudaroma“, – pasakojo darbuotoja.
Dar daugiau nepatogumų sukėlė griežta tvarka dėl vandens. Pasak jos, net ir turint pirkimo kvitą bei apsaugos darbuotojo lipduku pažymėtą vandens buteliuką, jo nebuvo galima laikyti prie darbo vietos.
„Buvo nurodyta vandenį laikyti tik darbuotojų patalpoje, stalčiuje, ir eiti ten atsigerti. Tačiau dirbant prie savitarnos kasų dažnai nebūdavo galimybės pasišalinti iš darbo vietos, nes kiti darbuotojai būdavo užsiėmę. Dėl to tekdavo kelias valandas neturėti galimybės nei atsigerti vandens, nei nueiti į tualetą“, – teigė ji.
Pietų pertrauka dažnai likdavo tik grafike
Darbuotoja taip pat pasakojo, kad numatytos pietų pertraukos realybėje dažnai atrodė visai kitaip.
„Buvo žadama vienos valandos pietų pertrauka, mano atveju – 13 val., tačiau dažnai pertrauka prasidėdavo daug vėliau, apie 14-15 val. Buvo ir tokių atvejų, kai pietų pertraukai būdavo skiriama tik apie 15 minučių, po kurių turėdavau grįžti dirbti“, – pasakojo moteris.
Teisininkė: darbuotojas nėra savitarnos kasos priedas
R. Joskaudienė pabrėžė, kad darbdavys turi teisę nustatyti vidaus tvarką, klientų aptarnavimo standartus, higienos ir saugumo reikalavimus. Tačiau šios taisyklės negali paneigti pagrindinių darbuotojo poreikių.
„Bet vidaus taisyklės negali virsti situacija, kai darbuotojas kelias valandas negali patenkinti elementarių fiziologinių poreikių. Vanduo nėra privilegija. Tualetas nėra „kai bus laiko“ klausimas. Pietų pertrauka nėra formalus įrašas grafike. O galimybė bent trumpam atsisėsti, kai dirbama ilgai stovint, nėra darbuotojo kaprizas“, – teigė teisininkė.
Ji pridūrė, kad darbuotojas nėra mechanizmas, kuris gali nepertraukiamai dirbti tol, kol baigsis klientų srautas.
„Darbuotojas nėra savitarnos kasos priedas. Jis nėra įrenginys, kuris turi stovėti vienoje vietoje tol, kol baigsis klientų srautas. Tai žmogus, kurio sveikata, orumas ir poilsio laikas turi būti gerbiami net ir tada, kai parduotuvėje daug pirkėjų“, – sakė R. Joskaudienė.
Problema – ne vandens buteliukas, o darbo organizavimas
Pasak teisininkės, būtina atskirti teisėtą darbo tvarką nuo situacijų, kai taisyklės tampa kliūtimi užtikrinti darbuotojo pagrindines teises.
Ji pažymėjo, kad reikalavimas nelaikyti nepažymėtų prekių prie kasos ar nepalikti darbo vietos be priežiūros gali būti pagrįstas. Tačiau kai dėl tokios tvarkos darbuotojas kelias valandas negali atsigerti vandens, nueiti į tualetą ar pavalgyti, problema tampa kur kas rimtesnė.
„Būtent čia ir prasideda nebe paprastas vidaus tvarkos klausimas, o darbo teisės, darbuotojų saugos ir sveikatos bei tinkamo darbo organizavimo problema“, – aiškino ji.
Anot R. Joskaudienės, prekybos sektoriuje tokios situacijos nėra retos. Darbuotojams tenka aptarnauti didelius klientų srautus, prižiūrėti kelias savitarnos kasas, spręsti techninius nesklandumus ir bendrauti su klientais, tačiau tai nepanaikina darbdavio atsakomybės.
„Darbo tvarka turi būti ne tik patogi darbdaviui. Ji turi būti teisėta, proporcinga ir nepažeisti darbuotojo sveikatos bei orumo“, – pabrėžė teisininkė.
Ji atkreipė dėmesį, kad jei dokumentuose numatyta pietų pertrauka, tačiau darbuotojas jos realiai negauna arba gauna tik keliolikai minučių, tai gali būti darbo ir poilsio laiko organizavimo pažeidimas.
Pasak jos, jei darbuotojas negali atsigerti vandens ar nueiti į tualetą todėl, kad nėra kam jo pakeisti, tai jau yra ne darbuotojo, o netinkamo darbo organizavimo problema.
