Artėjant gyvenimo pabaigai, organizme vyksta įvairūs pokyčiai, nes jis pradeda išsijungti. Kūno funkcijos pradeda veikti lėčiau, o tai gali sukelti domino efektą visame organizme.
Jei širdies plakimas pradeda lėtėti, tai turi įtakos kraujo ir deguonies cirkuliacijai visame kūne, o tai gali paveikti kitų organų, pavyzdžiui, smegenų, veiklą, rašo „Healthdigest“. Dėl šios priežasties gyvenimo pabaigoje žmogaus artimieji gali pastebėti neįprastus simptomus ir elgesį. Visa tai yra normali mirties proceso dalis.
Nerimas
Susijaudinimas, sumišimas ir emocijų protrūkiai – nerimo požymiai. Mirtį nujaučiantis žmogus gali bandyti nusivilkti drabužius, ištraukti intraveninius vamzdelius arba išprovokuoti ginčus su artimaisiais.
Tačiau nėra objektyvios priežastis, kuri galėtų sukelti tokį nerimą.
Nors chemoterapija ir opioidai gali sukelti nerimą, minėta elgsena gali būti susijusi su fiziniais ir psichiniais pokyčiais, kuriuos organizmas patiria gyvenimo pabaigoje.
Terminalinį nerimą kenčiančio paciento gydymas pradedamas nuo bandymo nustatyti, kas gali tai sukelti. Galbūt prisidėti galėjo pakeisti vaistai?
Klausinėjimas apie ligonio būklę ir pagalba bandant žodžiais išreikšti tai, ką jis jaučia, taip pat gali padėti nustatyti nerimo priežastį.
Be to, paprasti dalykai, pavyzdžiui, laikrodžio pastatymas kambaryje, gali padėti pacientui įsitvirtinti ir pasijusti šiek tiek labiau kontroliuojančiu aplinką.
Kūno temperatūros sumažėjimas
Gyvenimo pabaigoje vienas pastebimų požymių yra nuolatinis kūno temperatūros kritimas.
Pasak „Suncrest Hospice“, tai lemia medžiagų apykaitos pokyčiai ir yra labai būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dažnai dėvi šiltus drabužius, net kai yra karšta.
Tačiau artėjant mirčiai, temperatūros pokyčiai gali tapti dar drastiškesni, todėl žmogus gali tapti šaltas tiesiogine to žodžio prasme, o jo oda gali atrodyti plona ir beveik violetinė.
Bet specialistai nepataria bandyti dirbtinai sušildyti paciento. Užteks paprastos antlodės.
Odos atspalvio pokyčiai
Gyvenimo pabaigoje oda dažnai būna dėmėta, jos paviršiuje atsiranda mėlynų ar violetinių dėmių.
Pagrindinė priežastis – širdies nesugebėjimas tinkamai pumpuoti kraują. Tai paprastai pasireiškia paskutinę gyvenimo savaitę.
Tačiau dėmėta oda ne visada atsiranda prieš mirtį, o atvejai gali būti įvairūs.
Ši būklė yra ženklas, kad organizmo kraujotakos sistema pradeda lėtėti.
Dažniausiai pirmiausia dėmės atsiranda ant pėdų ar kojų, bet gali būti pastebimos ir ant rankų bei delnų.
Energijos antplūdis
Prieš pat mirtį žmogus gali pajusti staigų energijos ir proto aiškumo antplūdį.
Kaip paaiškino JAV įsikūrusio Raudonosios upės slėnio hospiso slaugytoja Ruby Gramlow, šiuo laikotarpiu gali padidėti apetitas, sutrikti kalba ir net pasireikšti neramumas bei judrumas.
Kartais artimieji praranda budrumą ir galvoja, kad pacientas atsigauna.
Pasak „GoodRx Health“, keturi iš dešimties žmonių prieš mirtį patiria energijos antplūdį.
Kai tai įvyksta, pacientas paprastai būna budrus, ramus ir susikaupęs.
Specialistai sutaria, kad į tai reikėtų žiūrėti kaip į atsisveikinimo ir paskutinių meilės bei paguodos žodžių metą, o ne kaip į ženklą, kad viskas keičiasi.
