Kamera darbe gali tapti spąstais darbdaviui: už neteisėtą sekimą gresia milžiniškos baudos
Darbo teisės ekspertai atkreipia dėmesį, kad darbovietėje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros savaime nėra pažeidimas. Tačiau kai kurie darbdaviai šia priemone naudojasi netinkamai – stebi darbuotojus, vertina jų darbą ar mėgina daryti spaudimą.
Darbdavys privalo paaiškinti, kodėl vykdomas stebėjimas
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininko Jono Griciaus teigimu, vaizdo stebėjimas darbovietėje turi būti vykdomas konkrečiu ir aiškiai apibrėžtu tikslu. Apie įrengtas kameras būtina informuoti darbuotojus, paaiškinant, kodėl jos naudojamos ir ką reiškia toks stebėjimas.
Jeigu kameros įrengiamos viešoje vietoje, apie filmavimą turi būti įspėti ir klientai. J. Gricius pažymi, kad įvykdžius šias sąlygas ir jų laikantis vaizdo stebėjimas darbo vietoje gali būti teisėtas.
Dažniausiai darbdaviai kameras įrengia siekdami apsaugoti įmonės turtą. Vis dėlto pasitaiko ir piktnaudžiavimo atvejų, kai vaizdo stebėjimas tampa darbuotojų bauginimo ar spaudimo priemone.
Pasak teisininko, profesinės sąjungos gauna pranešimų apie situacijas, kai konkretus darbuotojas išskiriamas iš kitų ir stebimas ypač atidžiai. Tokios aplinkybės gali rodyti piktnaudžiavimą ar bandymą susidoroti su darbuotoju.
J. Gricius aiškina, kad neteisėtas darbuotojų filmavimas gali būti vertinamas kaip duomenų apsaugos įstatymo pažeidimas. Stebėjimas laikomas teisėtu tuomet, kai jis pagrįstai susijęs su darbo aplinka ar darbo sąlygomis. Jei darbdavys įrengia kamerą nieko nepranešęs, darbuotojas faktiškai stebimas prieš savo valią.
Kamerų įrašais negalima vertinti darbo kokybės
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovė Dalia Jakutavičė pabrėžia, kad darbuotojo ir jo darbo kokybės stebėjimas visais atvejais yra neteisėtas. Net ir turto apsaugai įrengtos kameros nesuteikia darbdaviui teisės pagal įrašus vertinti darbuotojo veiklos.
Anot D. Jakutavičės, stebint aplinką kameros gali užfiksuoti darbuotoją ir jo veiksmus, tačiau darbdavys negali šios medžiagos naudoti darbo kokybei vertinti.
LPSK vadovė pasakoja susidūrusi su atveju, kai turto apsaugos tikslu įrengtų kamerų įrašais vadovas mėgino spausti darbuotoją dėl to, kad šis iš darbo išeidavo 15 minučių anksčiau. Kaip įrodymą darbdavys bandė pateikti apsaugos sistemos vaizdo medžiagą.
D. Jakutavičės vertinimu, toks įrašo naudojimas yra vienareikšmiškai neteisėtas, nes kamera buvo skirta ne darbuotojui ar jo išėjimo iš darbo laikui kontroliuoti, o turtui saugoti.
Baudos gali priklausyti nuo įmonės apyvartos
Darbuotojai, įtariantys tokio pobūdžio pažeidimus, turėtų kreiptis į Asmens duomenų apsaugos inspekciją. D. Jakutavičė įspėja, kad už neteisėtą stebėjimą gresiančios baudos yra labai didelės ir skaičiuojamos atsižvelgiant į įmonės apyvartą.
Jos teigimu, kartais pakanka darbdavį įspėti apie ketinimą kreiptis į duomenų apsaugos inspekciją ir paprašyti patikrinti, ar stebėjimas vykdomas teisėtai. Tokiais atvejais darbdaviai kartais pašalina kameras arba nustoja persekioti darbuotojus.
