Lietuvos pensininkams siunčiama svarbi žinia. Nors pastaraisiais metais pensijos augo kone kasmet ir didėjo maždaug po 10 proc., ateityje situacija gali pasikeisti. Lietuvos bankas perspėja, kad dėl senėjančios visuomenės ir mažėjančio dirbančiųjų skaičiaus pensijų indeksavimas jau po kelerių metų gali būti sustabdytas.
Pastarąjį dešimtmetį „Sodra“ surinkdavo daugiau įmokų, nei reikėdavo pensijoms ir kitoms išmokoms mokėti. Dėl to buvo sukauptas rezervas, o pensijos kasmet didėjo.
Tačiau Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorė Kotryna Tamoševičienė Seimo Biudžeto ir finansų komitete pristatė prognozes, kurios rodo visai kitokią ateitį.
Pasak jos, jei dabartinė pensijų indeksavimo tvarka nesikeis, o ekonominės ir demografinės tendencijos išliks tokios pačios, jau nuo 2030 metų pensijų didinimas gali būti sustabdytas.
„Kitaip tariant, jau po ketverių metų pirmą kartą pensijos apskritai nebus didinamos. Jeigu šiemet kalbame apie įprastą indeksavimą ir galbūt net papildomą pensijų didinimą, tai pažvelgę bent penkerius metus į ateitį matome, kad jau susidursime su situacija, kai pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus pensijų apskritai neturėtume didinti“, – aiškino K. Tamoševičienė.
Kas keisis pensijų sistemoje?
Šiuo metu pensijos indeksuojamos pagal septynerių metų darbo užmokesčio fondo augimo vidurkį. Tačiau įstatymai numato svarbią išlygą.
Jeigu prognozuojama, kad po pensijų didinimo sistema taptų finansiškai netvari ir išlaidos viršytų gaunamas įmokas, indeksavimas turi būti stabdomas.
Būtent tokia situacija, Lietuvos banko vertinimu, gali susidaryti artimiausiais metais.
Skaičiuojama, kad iki 2050 metų pensijų indeksavimas galėtų būti stabdomas net keturis kartus. Tai reikštų, kad pensijos augtų gerokai lėčiau nei atlyginimai.
Dirbančiųjų mažėja, pensininkų daugėja
Pagrindinė problema yra sparčiai senėjanti visuomenė.
Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu vienam pensininkui tenka apie 2,2 dirbančio žmogaus. Prognozuojama, kad iki 2050 metų šis santykis sumažės iki 1,4.
Tuo pačiu metu vyresnių nei 65 metų gyventojų dalis išaugs nuo maždaug 21 proc. iki 30 proc.
„Aiški tendencija yra ta, kad dirbančiųjų skaičius mažėja, pensininkų skaičius didėja ir tai reiškia, kad mažesnis skaičius žmonių turi išlaikyti didesnį skaičių pensininkų“, – teigė K. Tamoševičienė.
Tai reiškia, kad ateityje vis mažesnis dirbančiųjų skaičius turės finansuoti vis didesnes pensijų išlaidas.
Pensijos vis labiau atsiliktų nuo atlyginimų
Lietuvos bankas taip pat atkreipia dėmesį į vadinamąją pajamų pakeitimo normą. Ji parodo, kokią dalį vidutinio atlyginimo sudaro vidutinė pensija.
Šiuo metu šis rodiklis siekia apie 47 proc. Tačiau jei niekas nesikeis, po dešimtmečio jis sumažėtų iki maždaug 40 proc., o iki 2050 metų nukristų iki kiek daugiau nei 30 proc.
Paprasčiau tariant, atlyginimai ir toliau augtų, tačiau pensijos augtų gerokai lėčiau arba tam tikrais laikotarpiais visai nedidėtų.
Ar padėtų „Sodros“ rezervas?
Viešojoje erdvėje dažnai keliama idėja pensijų didinimui panaudoti sukauptą „Sodros“ rezervą. Vis dėlto Lietuvos bankas abejoja, ar tai būtų ilgalaikis sprendimas.
Pasak K. Tamoševičienės, rezervo lėšos galėtų laikinai sušvelninti problemą ir padėti išlaikyti didesnes pensijas, tačiau demografinių pokyčių jos nesustabdytų.
„Rezervų panaudojimas leistų užtikrinti šiek tiek adekvatesnį pensijų lygį. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad ir šiame scenarijuje dėl prastėjančios demografijos pakeitimo norma vis tiek palaipsniui mažėja“, – sakė ji.
Anot ekonomistės, ilgainiui vis tiek tektų ieškoti papildomų finansavimo šaltinių.
Sprendimų ieškoti teks visiems
Lietuvos banko vertinimu, ateityje reikės apsispręsti, kaip bus finansuojama pensijų sistema.
„Iš esmės pasirinkimas yra, kas dalinsis sąnaudas – arba pensininkai, arba mokesčių mokėtojai, arba ateities kartos“, – pažymėjo K. Tamoševičienė.
Šiemet pensijos Lietuvoje buvo indeksuotos 9,67 proc., o pernai jų augimas siekė 10,63 proc.
Šiuo metu senatvės pensiją gauna daugiau kaip 630 tūkst. šalies gyventojų. Vidutinė senatvės pensija siekia 745 eurus. Sukaupę būtinąjį stažą pensininkai vidutiniškai gauna 805 eurus per mėnesį, o jo neturintys – apie 471 eurą.
