NaujienosStraipsniai Sekti per Google

Į Lietuvą nuo karo pabėgusios ukrainietės atskleidė, ką mano apie Zelenskį: tokio prezidento nesitikėjo

Į Lietuvą nuo karo pabėgusios ukrainietės atskleidė, ką mano apie Zelenskį: tokio prezidento nesitikėjo

Iš Ukrainos Vinicos miesto į Lietuvą pasitraukusios Ina ir Aliona puikiai prisimena pirmąsias karo dienas. Moterys su vaikais ir artimaisiais įveikė ilgą kelią, palikdamos namus ir vyrus, kurie liko ginti savo šalies. Tačiau net ir pasiekusios saugią vietą jos negalėjo tiesiog pamiršti to, kas vyksta tėvynėje.

Lietuvoje ukrainietės nusprendė nelikti nuošalyje ir pačios prisidėti prie pagalbos savo žmonėms. Savanoriaudamos jos rūšiuoja Ukrainai siunčiamą paramą, o atvirame pokalbyje papasakojo ir apie išgyventą siaubą, padėtį gimtajame mieste bei savo požiūrį į šalies prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

Atvykusios į Lietuvą iškart ėmėsi padėti

Ina ir Aliona į Lietuvą atvyko iš Vinicos. Kelionė truko net 36 valandas, o kartu su savimi jos vežėsi du paauglius, du mažamečius vaikus ir močiutę. Tuo metu jų vyrai liko Ukrainoje.

Nors Aukštadvario sodyboje Trakų rajone šeimos pagaliau rado saugų prieglobstį, moterys nenorėjo vien laukti, kol karas pasibaigs. Vos pasitaikius progai, jos įsitraukė į pagalbos Ukrainai veiklą.

Tv3.lt žurnalistai jas sutiko Užilgio kaime esančiame gyvūnų viešbutyje „Four paws“. Jo patalpose laikinai įkurtas paramos rūšiavimo centras. Čia savanoriai tvarko drabužius, avalynę, žaislus ir higienos priemones, kurios vėliau keliauja Ukrainos gyventojams.

„Mums pasiūlė ir mes iškart sutikome. Norime būti naudingos, nes suprantame, kad lietuvių tauta daro milžinišką paslaugą Ukrainai. Norime būti naudingos čia“, – sakė Ina.

Moteris prisiminė, kad išvykstant iš namų nebuvo laiko ilgai ruoštis. Sprendimą teko priimti skambant oro pavojaus sirenoms.

„Mes ruošėmės gaudžiant sirenoms. Paėmėme labai nedaug, kiekvienas po mažą lagaminėlį. Iš pradžių visai nežinojome, kur važiuojame. Tiesiog reikėjo palikti pirma miesto, paskui šalies teritoriją. Supratome, kad vyrai turi ginti gimtąjį miestą, o mes turime saugoti vaikus, būti saugūs, kad galėtume ramiai atlikti savo pareigą Ukrainoje“, – pasakojo ji.

Kelionėje moteriai įsiminė ir kitų ukrainiečių pastangos apsaugoti savo šalį. Vienas vaizdas ypač įstrigo atmintyje – tautietis į maišus pylė smėlį, iš kurio vėliau buvo statomos užtvaros kariams.

Gimtajame mieste žmonės vis dar gyvena baimėje

Nors Ina ir Aliona dabar yra Lietuvoje, mintimis jos nuolat grįžta į Vinicą. Pasak Inos, jos gimtajame mieste taip pat netrūko pavojingų išpuolių, o gyventojai nežino, kur gali nukristi kita raketa.

„Buvo girdėti sprogimai, buvo diversijų, bandymų susprogdinti karinę zoną. Buvo suduotas smūgis, yra žuvusiųjų. Greta Vinicos dislokuoti kariniai daliniai, ten nuolat šaudo raketomis, jas stengiasi pakeliui numušti, neduoti pataikyti į taikinį“, – apie situaciją pasakojo ukrainietė.

Jos teigimu, žmonės gyvena nuolatinėje įtampoje, slepiasi rūsiuose ir baiminasi dėl savo artimųjų. Nerimą kelia ir netoli esanti Rusijos karinė bazė.

„Žmonės visi įbauginti, sėdi rūsiuose, nerimauja. Didelė rizika, kad nuo Vinicos netoli rusų karinės bazės. Atstumo užtenka, kad iš rusų pusės raketa pataikytų į Vinicą. Jie nuolat jas laido, pati artimiausia apskritis nerimauja, nes niekada nežino, kur raketos nukris“, – sakė Ina.

Ukrainietė neslėpė pasididžiavimo Zelenskiu

Kalbėdama apie karo pradžią Ina pripažino, kad iki paskutinės akimirkos netikėjo, jog Rusija gali pradėti plataus masto invaziją į Ukrainą. Nors Donbaso ir Luhansko regionuose bei Kryme jau buvo matyti karo padariniai, moteris nesitikėjo, kad agresija pasieks ir kitus šalies miestus.

„Niekas netikėjo, kad 21 amžius gali atnešti į mūsų žemę karą. Taip, mes matėme, kaip gyvena Donbasas, Luhanskas. Matėme, kokia situacija Kryme. Bet iki galo netikėjome, kad taip gali nutikti ir vystytis toliau. Kad Rusija ateis į Ukrainą ir naikins mūsų miestus ir gyventojus, netikėjome. Juk turime daug artimųjų Rusijoje, o jie turi pas mus. Bet tai jiems nesutrukdė“, – prisiminė ji.

Nepaisant patirtų išgyvenimų, Ina pabrėžė tikinti savo tautos stiprybe. Ji teigė didžiuojasi ukrainiečių pasiryžimu ginti gimtąją žemę net ir neturint tinkamų ginklų.

Ypatingų žodžių moteris negailėjo ir prezidentui V. Zelenskiui. Pasak jos, jo laikysena karo pradžioje pranoko daugelio lūkesčius.

„Mes didžiuojamės savo prezidentu. Nesitikėjome, kad jis taip save išreikš. Pas jį tokia stipri pozicija, tauta jį taip palaiko. Pirmą karo parą, Ukrainoje buvo pojūtis, kad likome vienas prieš vieną su Rusija. Europa tylėjo, nebuvo pasirengusi pasakyti tvirto „ne“ Rusijai. Bet politika mūsų prezidento, užsienio reikalų ministro, visų diplomatų, jie taip teisingai elgėsi, kad prasidėjo masinis palaikymas“, – kalbėjo Ina.

Jos nuomone, prezidento drąsa ir pasitikėjimas savimi padėjo sutelkti visą šalį, o jo pastangos atkreipė pasaulio dėmesį į Ukrainos situaciją.

„Jeigu jis rodosi kaip drąsus, savimi pasitikintis žmogus, tai visa tauta elgiasi taip pat, tauta yra rami“, – pridūrė ukrainietė.

Ukrainiečių šeimoms padėjęs verslininkas: tai šventas reikalas

Apie pagalbą nuo karo pasitraukusioms šeimoms papasakojo ir jas savo sodyboje priglaudęs verslininkas, buvęs Trakų rajono meras Vytautas Zalieckas.

Jis prisiminė, kad sprendimą padėti priėmė iškart, kai sulaukė skambučio iš Galynos sūnaus. V. Zaliecko teigimu, tokioje situacijoje itin svarbu, kad bėgantys nuo karo žmonės žinotų, kur galės apsistoti ir nebūtų priversti keliauti į nežinią.

Verslininkas įsitikinęs, kad pagalba Ukrainai yra ne tik geros valios išraiška, bet ir visų bendras reikalas. Jis ragino lietuvius nelikti abejingus ir prisidėti prie paramos tiek, kiek leidžia galimybės.

„Dabar mes visi privalome būti draugais ir net giminėmis, ir net daugiau. Tai šventas reikalas – padėti tokioje situacijoje. Dabar susikibome mes visi – ne tik ukrainiečių tauta, bet ir mes visi. Taip kad be kalbų padėsime, kuo galėsime. Padarysime viską, kad mūsų svečiai jaustųsi gerai“, – sakė V. Zalieckas.