Dainius Dundulis prakalbo apie prezidento postą: sulaukė pasiūlymo žengti į politiką

Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis pastaruoju metu vis dažniau matomas televizijos laidose ir viešai reiškia savo nuomonę įvairiais Lietuvos gyvenimo klausimais. Dėl to kilo spėlionių, kad verslininkas gali ruoštis politinei karjerai ir netgi svarstyti galimybę kandidatuoti į prezidentus.

Vis dėlto pats D. Dundulis tokius svarstymus beveik visiškai atmeta. Jis paaiškino, kodėl neketina palikti verslo dėl politikos, nors neslepia turintis aiškią nuomonę apie tai, kaip turėtų būti tvarkoma valstybė.

Verslininkas taip pat prisipažino, kad anksčiau buvo sulaukęs pasiūlymo įsitraukti į vienos politinės partijos veiklą.

Prezidento pareigos jo nežavi

Paklaustas apie galimą dalyvavimą prezidento rinkimuose, D. Dundulis atsakė gana užtikrintai. Jis tikino neketinantis siekti šalies vadovo posto, nors visiškai neatmetė, kad ateityje gali persigalvoti.

„Ne, nedalyvausiu tikrai. 100 proc. neduosiu, nes matome, kaip politikai kažką pasako, kad nedarys to niekados, o po to padaro, bet 99,9 proc., kad nedalyvausiu“, – LRT.lt sakė verslininkas.

Viena svarbiausių priežasčių, kodėl jis nenori pasukti į politiką, yra ilgametis darbas kuriant „Norfos“ prekybos tinklą. D. Dundulis teigia nenorintis atsisakyti to, ką kūrė daugelį metų, ir imtis darbo, kuriame neišvengiamai tektų susidurti su visuomenės nepasitenkinimu.

„Norfą“ auginau nuo gimimo. Tikrai nesiekiu jos palikti ir iškeisti į darbą, kur vis tiek visiems geras nebūsi“, – kalbėjo jis.

Verslininkas taip pat mano, kad prezidento pareigos neišvengiamai atneštų nemažai priešiškumo. Nors atsirastų žmonių, kurie stengtųsi įtikti, kita visuomenės dalis galėtų aktyviai priešintis jo sprendimams.

„Jei netyčia išrinktų prezidentu, faktas, kad pataikautojų galima įsigyti nemažai. Tačiau priešų prisirinkčiau irgi nemažai. Tikrai nenoriu rinktis priešų, man to nereikia“, – sakė D. Dundulis.

Anot jo, bandant įgyvendinti rimtesnius pokyčius šalyje tektų susidurti ir su tais, kuriems tokie pasikeitimai būtų nenaudingi.

Partijų pasiūlymų sulaukė, tačiau atsisakė

D. Dundulis neketina dalyvauti ir kituose rinkimuose. Jis tikino, kad jo pasirodymai viešojoje erdvėje neturėtų būti vertinami kaip bandymas atkreipti rinkėjų dėmesį.

Pasak verslininko, į televizijos laidas jis eina gavęs kvietimą, o ne pats ieškodamas galimybių kalbėti apie politiką.

„Tikrai ne. Taip atrodo, kad aš einu į tas laidas, tačiau mane ten pakviečia. Aš neatsisakau ir nueinu, išsakau savo poziciją“, – paaiškino jis.

D. Dundulis pabrėžė nesantis žmogus, kuris manytų visada esantis teisus. Tačiau jam rūpi, kokia kryptimi juda Lietuva ir kokios ateities laukia jos gyventojai.

„Jokiu būdu nesakau, kad mano ten išsakoma pozicija yra 100 proc. teisinga. Nemanau, kad egzistuoja žmogus, kuris 100 proc. viską teisingai sako ir mąsto. Kai kurie dalykai, ką sakau, yra teisingi. Esu Lietuvos pilietis ir man tikrai nėra vienodai, koks bus mūsų šalies likimas ir kaip toliau gyvensime“, – teigė verslininkas.

Jis atskleidė, kad per praėjusius Seimo rinkimus buvo sulaukęs pasiūlymo prisijungti prie vienos politinės partijos. Vis dėlto, apie kurią politinę jėgą kalbama, D. Dundulis neatskleidė.

„Nesakysiu, nes ir antra pusė turėtų tam neprieštarauti“, – trumpai atsakė jis.

Verslininkas save vadina konservatoriumi

Nors politikoje dalyvauti nenori, D. Dundulis neslepia turintis savo pažiūras. Vis dėlto jis teigia nesureikšminantis įprasto politikų skirstymo į kairiuosius, dešiniuosius ar centristus.

Jo manymu, svarbiausia ne politinė etiketė, o tai, ar priimami sprendimai turi logišką pagrindą ir padeda žmonėms gyventi geriau.

„Tai, kas vyksta Lietuvoje, kairė, centras, dešinė, aš didelės skirties čia nedarau. Man svarbiausia, kad sprendimai būtų logiški. Jei logiškas sprendimas, tai koks skirtumas, iš kokios politinės ideologijos. Interesas – kad mes visi geriau gyventume“, – savo požiūrį išdėstė D. Dundulis.

Kalbėdamas apie ekonomiką, jis pripažino esantis artimesnis liberalioms idėjoms. Tačiau vertybiniais klausimais save priskiria konservatyvesniam požiūriui.

„Žinoma, kaip verslininkas esu prijaučiantis liberalioms jėgoms“, – sakė jis.

Patikslinęs, kad kalba būtent apie ekonomines pažiūras, D. Dundulis pridūrė: „Taip, ekonomikoje. Tačiau iš natūros aš konservatorius. Nekalbu apie partiją, kalbu bendrai apie savo pažiūras.“

Verslininkas taip pat papasakojo, kad anksčiau jam buvo artimesnės lygybės idėjos. Tačiau patirtis versle ir gyvenimas sovietmečiu pakeitė jo požiūrį.

„Socialdemokratai yra už lygybę ir visą kitą, aš ir už tai buvau. Ypač, kai buvau jaunesnis. Tačiau nugyvenęs dalį gyvenimo supratau, kad, jei tik pradedi lygiavą daryti, tada žmonės nustoja stengtis. Tokia sistema yra pasmerkta. Tą sistemą mes turėjome ir man teko ten gyventi savo vaikystėje, jaunystėje. Ten buvo lygiava, bet ji prie gero neprivedė“, – aiškino D. Dundulis.

Vienodas atlygis atnešė priešingą rezultatą

Savo nuomonę apie lygybę D. Dundulis grindžia ir asmenine patirtimi. Pradėjęs verslą jis buvo nusprendęs, kad darbuotojai ir vadovai turėtų gauti vienodus atlyginimus, nepriklausomai nuo užimamų pareigų.

Tačiau toks eksperimentas ilgai netruko. Verslininkas pastebėjo, kad atlyginimų nesiejant su darbo rezultatais, mažėja geriau dirbančių žmonių motyvacija.

„Kai pradėjau daryti verslą, įsivaizdavau, kad vadovo ir darbuotojo atlyginimas turi būti vienodas. Aš taip padariau ir savo versle. Tačiau kai padariau, kad atlyginimai nepriklausytų nuo rezultatų, man viskas sustojo“, – prisiminė jis.

Pasak D. Dundulio, darbuotojai, kurie atlikdavo daugiau darbo, jautėsi neįvertinti, o mažiau pastangų dedantys kolegos dėl vienodo atlygio neturėjo priežasties dirbti geriau.

„Tie, kurie padarė daugiau, nustojo dirbti, nes jie jautėsi neįvertinti, o tie, kurie dirbo mažiau, daugiau dirbti nepradėjo. Vat ir prie ko atvedė atlyginimų sulyginimas. Supratau, kad rezultatas turi būti įvertintas. Pas mus tą patį darbą dirbančio žmogaus rezultatai gali skirtis tris kartus. Todėl mokame už rezultatą“, – pasakojo „Norfos“ savininkas.