Estija apsisprendė: nuo gruodžio uždarys visus pasienio punktus su Rusija

Estija nuo gruodžio 1 dienos uždarys visus pasienio kontrolės punktus su Rusija. Tokį sprendimą šalis priėmė paaiškėjus, kad Rusijos karinė žvalgyba GRU organizavo sabotažo išpuolį prieš Estijos gynybos pramonės įmonę, gaminančią bepiločius orlaivius.

Apie tai sekmadienį pranešė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. Pasak jo, uždarius pasienio punktus bus siekiama sumažinti Rusijos galimybes vykdyti priešišką veiklą Estijoje ir užkirsti kelią sankcijų apėjimui.

„Paaiškėjus aiškiems įrodymams, kad Rusijos karinės žvalgybos tarnyba GRU nurodė įvykdyti sabotažo išpuolį prieš vieną Estijos gynybos pramonės įmonę, Estija nuo gruodžio 1-osios uždarys visus Estijos ir Rusijos pasienio kontrolės punktus“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė ministras.

„Rusija privalo suprasti, kad priešiški veiksmai prieš Estiją sukelia pasekmes. Bandymai bauginti, destabilizuoti ar kenkti mūsų saugumui neliks be atsako. Pasienio kontrolės punktų uždarymas sumažins Rusijos galimybes vykdyti priešišką veiklą Estijoje ir sustiprins mūsų pastangas užkirsti kelią sankcijų apeidinėjimui“, – pridūrė jis.

M. Tsahkna teigė apie šį sprendimą jau informavęs Suomijos, Latvijos ir Lietuvos kolegas.

GRU bandė padegti dronų gamyklą

Kaip skelbė BNS, Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas pranešė, kad šeštadienio vakarą Rusijos karinė žvalgyba GRU surengė sabotažo bandymą prieš Estijos gynybos pramonės įmonę „Threod Systems“. Bendrovė gamina žvalgybinius ir kovinius dronus.

Premjero teigimu, didesnės žalos pavyko išvengti dėl sustiprintų saugumo priemonių ir greitos teisėsaugos reakcijos. Incidentas užfiksuotas Vymsyje, į šiaurę nuo Talino.

Sekmadienį vyriausioji prokurorė Astrid Asi paskelbė, kad šioje byloje saugumo pajėgos sulaikė aštuonis Latvijos gyventojus.

K. Michalas incidentą pavadino platesnio Rusijos vykdomo hibridinio karo prieš Europą dalimi. Pasak jo, tokiais veiksmais siekiama mažinti paramą Ukrainai ir silpninti spaudimą Maskvai.

Premjeras pabrėžė, kad šis įvykis dar kartą parodė, kaip svarbu valstybės institucijoms ir gynybos pramonės įmonėms glaudžiai bendradarbiauti bei tinkamai pasiruošti galimoms grėsmėms.

„Jei Rusija tęs hibridines operacijas Estijoje, ir žinome, kad Rusijos specialiosios tarnybos naudojasi pasienio kirtimo punktais darydamos įtaką žmonėms, turime būti pasirengę sumažinti savo rizikas. Sienos uždarymas sumažintų grėsmę Estijos žmonėms ir pasiųstų aiškią žinią, kad išpuoliai prieš Estijos gynybos pramonę ir pajėgumus yra nepriimtini“, – anksčiau sakė K. Michalas.

Jis taip pat priminė, kad Estijos gynybos pramonės įmonės apie galimas grėsmes buvo informuotos dar prieš rugpjūtį įvykdytą sabotažą prieš kitą gynybos bendrovę „Milrem Robotics“. Joms buvo pateiktos rekomendacijos, kaip sustiprinti saugumą, o „Threod Systems“ jų laikėsi.

„Apie tokias grėsmes kalbame ne veltui. Pasirengimas yra svarbus, ir šįkart tai labai aiškiai atsipirko“, – teigė premjeras.

K. Michalas pagyrė bendrovę ir saugumo bei teisėsaugos institucijas, kurios operatyviai sureagavo į incidentą.

„Tai geras pavyzdys, kiek daug valstybė ir įmonės gali pasiekti saugodamos mūsų saugumą, kai dirba kartu“, – sakė jis.

Premjero teigimu, pastaruoju metu daugėja atvejų, kai Rusijos specialiųjų tarnybų dėmesio sulaukia gynybos pramonės įmonės ir Ukrainą remiančios organizacijos. Rugsėjį Estijos saugumo policija pranešė, kad rugpjūtį įvykdytas padegimas prieš „Milrem Robotics“ taip pat buvo Rusijos specialiųjų tarnybų užsakytas sabotažo aktas.

K. Michalas pabrėžė, kad Rusija prieš Europos valstybes naudoja ne tik sabotažą, bet ir kibernetines atakas, informacijos manipuliavimą bei kitas įtakos priemones.

„Rusijos tikslas – priversti mus bijoti, abejoti ir sumažinti paramą Ukrainai. Estijos atsakas yra priešingas. Mes stiprinsime savo saugumą, dar glaudžiau bendradarbiausime su savo įmonėmis bei sąjungininkais, didinsime spaudimą Rusijai ir toliau remsime Ukrainą“, – teigė premjeras.

„Estija yra saugi. Mūsų valstybės institucijos yra budrios, o mūsų žmonės ir įmonės žino, kaip elgtis. Mūsų neįbaugins“, – pridūrė jis.

Estijos gyventojams suteiks laiko grįžti namo

Estijos vidaus reikalų ministras Igoris Taro anksčiau pranešė, kad siūlys uždaryti sieną su Rusija jau gruodžio pradžioje.

„Estija jau gerokai apribojo eismą į Rusiją ir iš jos mūsų pasienio kontrolės punktuose, kaskart įspėdama, kad tolesnė eskalacija gali lemti visišką sienos uždarymą. Šis momentas atėjo. Pasitaręs su ministru pirmininku, siūlysiu vyriausybei nuo gruodžio pradžios uždaryti visus Estijos ir Rusijos sausumos pasienio punktus tiek pėsčiųjų, tiek transporto priemonių eismui“, – pareiškė I. Taro.

Ministras taip pat priminė Rusijos nesėkmes kare prieš Ukrainą ir pabrėžė, kad Maskvai nepavyks palaužti Estijos bei jos sąjungininkų pasiryžimo remti Kyjivą.

„Kremliaus agresija prieš Ukrainą nuo pat pradžių buvo strateginių klaidų virtinė. Kaip jiems nepavyko pasiekti pirminio tikslo per tris dienas įžygiuoti į Kyjivo centrą, taip jiems nepavyks pasiekti ir dabartinio tikslo palaužti mūsų bei mūsų sąjungininkų valią ir pasirengimą remti Ukrainą tiek, kiek reikės, kad Rusija galiausiai pralaimėtų šiuose karo veiksmuose“, – pabrėžė ministras.

Artimiausiomis savaitėmis, premjerui K. Michalui grįžus iš vizito JAV, Estijos vyriausybė spręs, ar sienos uždarymas bus laikinas, ar neterminuotas.

Per artimiausias dvi savaites į Rusiją išvykę Estijos gyventojai dar galės grįžti namo. Tokią galimybę turės ir sieną kirtę sunkvežimių vairuotojai.

„Po to kelionė namo gali tapti ilga ir sudėtinga. Šiuo žingsniu dar labiau sumažinsime rizikas, susijusias su saugumu ir sankcijų pažeidimais, ir pasiųsime žinią valstybei agresorei, kad priešiška veikla turi ir pasekmes, ir kainą“, – paaiškino I. Taro.

Estija taip pat ketina toliau riboti Rusijos įtakos veiklą. Priemonės bus taikomos organizacijoms ir asmenims, palaikantiems glaudžius ryšius su agresorių valstybės struktūromis arba dalyvaujantiems prieš Estiją nukreiptoje ar prorusiškoje veikloje.

„Mes išsiųsime tokius asmenis ir neleisime jiems keliauti į Europą bei tęsti čia veiklos. Jei tai pasirodys esąs mūsų pačių pilietis, jam teks atsakyti už savo veiksmus“, – pažymėjo ministras.

Estija taip pat ketina glaudžiau bendradarbiauti su sąjungininkais, siekdama išplėsti vizų ir kelionių apribojimus Rusijos piliečiams, į juoduosius sąrašus įtraukti prieš Ukrainą kovojusius Rusijos karius ir registruoti reikalavimus atlyginti padarytą žalą.

„Mes taip pat ir toliau tvirtai remsime Ukrainą, kad padidintume jų atsparumą, tiek bendromis pastangomis, tiek atskirai“, – sakė I. Taro ir pridūrė, kad apie papildomas paramos priemones bus pranešta netrukus.

„Rusijos veiksmai, kuriais griaunamas Europos saugumas, yra neproduktyvūs ir duos priešingus rezultatus nei jų siekiai“, – pabrėžė jis.

Kęstutis Budrys: Rusija nebesislepia už tarpininkų

Į įvykius Estijoje sureagavo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Jis pagyrė Estijos saugumo bei teisėsaugos tarnybas už tai, kad joms pavyko užkirsti kelią GRU organizuotam sabotažo bandymui.

„Lietuva giria Estijos saugumo ir teisėsaugos tarnybas už tai, kad jos operatyviai užkirto kelią GRU suorganizuotam sabotažo bandymui. (…) Rusija nebesislepia už tarpininkų. Pėdsakai veda tiesiai į GRU“, – socialiniame tinkle „X“ sekmadienį rašė K. Budrys.

Jis pabrėžė, kad valstybės žvalgybos tarnybos organizuojami padegimai Europoje neturėtų būti vadinami vien hibridine veikla.

„Kai valstybės žvalgybos tarnyba organizuoja padegimus Europoje, tai nėra „hibridinė veikla“. Tai – valstybės remiamas terorizmas“, – pridūrė ministras.

K. Budrys paragino Europą nebeslėpti tokių veiksmų už švelnesnių apibūdinimų. Jo teigimu, reikėtų rimtai svarstyti galimybę į teroristinių organizacijų sąrašą įtraukti GRU ir kitas Rusijos žvalgybos bei saugumo struktūras, dalyvaujančias sabotažo operacijose.

„Rusija griebiasi sabotažo, kai patiria nesėkmes mūšio lauke. Kadangi Kremliui nepavyksta palaužti Ukrainos valios, jis bando įbauginti ir destabilizuoti Europos visuomenes“, – rašė K. Budrys.

„Mūsų atsakas privalo būti aiškus: tvirtesnė parama Ukrainai, didesnis spaudimas Maskvai ir realios pasekmės tiems, kurie planuoja bei vykdo šiuos išpuolius. Pamoka paprasta – kiekvienas Rusijos įvykdytas sabotažo aktas Europoje turi jai kainuoti vis brangiau“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.