Dyzelino era artėja prie pabaigos: elektriniai sunkvežimiai ruošiasi užkariauti kelius

Dėl šių metų Irano konflikto sukelto dyzelino kainų šuolio šešiose pagrindinėse Europos Sąjungos (ES) rinkose elektrinių sunkvežimių eksploatavimo ir priežiūros išlaidos tapo mažesnės nei dyzelinių modelių, rodo Briuselyje įsikūrusios aplinkosaugos gynimo grupės „Transport & Environment“ analizė.

Gerina rekordus

Šios šešios rinkos kartu sudaro beveik pusę naujų sunkvežimių pardavimų bloke, o tai, anot grupės, žymi komercinių transporto priemonių elektrifikavimo Europoje lūžio tašką.

Ši išvada padaryta tuo metu, kai ES dyzelino kainos pasiekė rekordinį lygį. Tarptautinės kelių transporto sąjungos duomenimis, svertinė vidutinė kaina iki rugsėjo vidurio siekė 2,26 euro už litrą – 38 proc. daugiau nei vasario pabaigoje.

Prancūzijos tarptautinės naujienų agentūros AFP atlikta Europos Komisijos (EK) duomenų analizė parodė, kad iki rugsėjo pabaigos vidutinė kaina pakilo iki 2,23 euro už litrą, o devynios iš 19 stebimų šalių pagerino pastarojo meto rekordus.

Nemenkas sąnaudų pranašumas

„Transport & Environment“ anksčiau šiais metais atkreipė dėmesį į didėjantį kainų skirtumą ir kovo mėnesį pabrėžė, kad elektriniai sunkvežimiai pagrindinėse rinkose yra beveik 1800 eurų per mėnesį pigesni nei dyzeliniai.

Vokietijoje, kur parduodama maždaug ketvirtadalis naujų ES sunkvežimių, vidutinės dyzelinio sunkvežimio mėnesinės eksploatavimo išlaidos išaugo iki maždaug 4 850 eurų, palyginti su 3 100 eurų už elektrinio sunkvežimio įkrovimą – tai 36 proc. sąnaudų pranašumas elektrifikavimo srityje.

Rugpjūtį paskelbtame „Nature“ tyrime prognozuojama, kad iki 2030 m. akumuliatoriniai elektriniai sunkvežimiai pagal bendras eksploatavimo išlaidas 70–90 proc. sunkiųjų krovinių gabenimo keliais veiklos pranoks dyzelinius.

Elektrinių sunkvežimių sąnaudų pokytis vyksta rekordiškai išaugus degalų kainoms, kurios paskatino ES vyriausybes skirti milijardus eurų pagalbos priemonėms. Pasak „Transport & Environment“, ES piliečiai vien dyzelinui per dieną išleidžia papildomai 203 mln. eurų.

Briuselį neramina JAV užmojis

Prancūzija paskelbė 450 mln. eurų paketą, kuriuo degalų pagalba išplečiama 5,5 mln. darbuotojų ir pratęsiamos subsidijos ūkininkams, žvejams ir statybos įmonėms. Vokietija sutiko vėl sumažinti 2,5 mlrd. eurų vertės degalų mokesčius nuo spalio 1 d. iki metų pabaigos.

EK pirmininkė Ursula von der Leyen paragino padvigubinti „įperkamos, vietoje užaugintos, švarios energijos“ tiekimą, siekiant sumažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Komisija apskaičiavo, kad didesnė elektrifikacija iki 2040 m. galėtų sumažinti ES metines importuojamos naftos, dujų ir kito iškastinio kuro išlaidas 260 mlrd. eurų.

Krizė taip pat įtempė transatlantinius energetikos ryšius. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo šią savaitę išreikštas pritarimas JAV dyzelino eksporto uždraudimui, siekiant sumažinti vidaus kainas, sukėlė nerimą Briuseliui, kuris, nutraukęs ryšius su Rusijos energetikos sektoriumi, vis labiau pasikliauja Amerikos dyzelino tiekimu.

Šaltinis: [mask_link href=”https://www.alfa.lt” target=”_blank”]alfa.lt[/mask_link]