Dyzelinas artėja prie 3 eurų ribos: ekspertas siūlo išmanią mokesčių sistemą ir „Orlen“ viršpelnio mokestį

Dyzelino kainai Lietuvoje pasiekus visų laikų rekordą, didėja spaudimas ne tik gyventojų finansams, bet ir visai šalies ekonomikai. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidento Martyno Nagevičiaus nuomone, dabar jau reikėtų laikinai sumažinti dyzelino akcizą ir iš esmės pertvarkyti degalų apmokestinimą.

Kainos degalinių švieslentėse vairuotojų nedžiugina. Nors atskirose degalinėse jos nevienodos, bendras vidurkis toliau kyla: per maždaug tris savaites dyzelino litras pabrango nuo 2 eurų 5 ct iki 2 eurų 30 ct.

M. Nagevičius aiškino, kad pasaulinė naftos degalų rinkos kaina šiuo metu yra itin aukšta, o Lietuvos degalinėse dyzelinas parduodamas už rekordinę kainą. Todėl toks brangimas jau ne tik skatina vartoti mažiau degalų, bet ir daro realią žalą Lietuvos ekonomikai.

Staigus kainų šokas gyventojams – per stiprus

LAIEK prezidento teigimu, viena yra iš anksto žinoti, kad 3 eurų už litrą ribą dyzelinas pasieks 2030 metais, ir turėti laiko prie to prisitaikyti. Visai kas kita – tokio masto kainų šoką patirti šiandien.

Jis pabrėžė, kad naftos degalų vartojimo per trumpą laiką smarkiai sumažinti neįmanoma. Net nusprendus pirkti ekonomiškesnį automobilį, dar kurį laiką tenka važinėti turimu dyzeliniu modeliu. Tai galioja net turintiems pinigų elektromobiliui, o mažesnes pajamas gaunantys žmonės gali būti priversti seną automobilį naudoti dar ilgai ir didelę dalį lėšų išleisti dyzelinui.

Nors M. Nagevičius nuosekliai remia didesnį iškastinio kuro apmokestinimą ir tokį mokestį laiko ekonomiškai efektyvesniu už gyventojų pajamų mokestį ar net PVM, dabartinis infliacijos lygis Lietuvoje, jo vertinimu, rodo, kad dyzelino akcizą jau reikėtų mažinti.

Tačiau akcizo sumažinimas sukeltų dvi problemas. Viena jų – vartotojų lūkestis, kad valdžia ir ateityje apsaugos nuo aukštų kainų. Toks signalas gali atidėti investicijas į biometanu varomus sunkvežimius, elektromobilius ar mažiau dyzelino naudojančias transporto priemones.

Akcizą siūlo keisti automatiškai

Pasak M. Nagevičiaus, Lietuva yra nedidelė ir dinamiška valstybė, todėl galėtų greitai išbandyti pažangesnę mokesčių sistemą bei priimti sprendimus, kuriuos didžiosios šalys svarstytų metų metus.

Jis siūlo įvesti dinaminį akcizą, kurį būtų galima koreguoti taip dažnai, kaip reikia, kiekvieną kartą nekeičiant įstatymo.

Pagal šį modelį dabar akcizas dyzelinui būtų gerokai sumažintas. Tačiau Seimas Akcizų įstatyme turėtų ne paprasčiausiai pakeisti vieną tarifą kitu, o nustatyti formulę. Akcizo dydis priklausytų nuo naftos degalų kainos didmeninėje rinkoje, o nuo 2028 metų – ir nuo ES ATL CO2 taršos leidimų kainos.

Kuo brangesnis dyzelinas būtų Roterdame, tuo mažesnis akcizas būtų taikomas Lietuvoje. Tokiu būdu valstybė įstatymu nustatytų norimą ilgalaikę kainos didėjimo kryptį, pavyzdžiui, numatytų, kad 2030 metais litras degalų kainuos 3 eurus.

M. Nagevičiaus manymu, tai suteiktų rinkai daugiau aiškumo. Žmonės žinotų, kad dyzelinas ateityje brangs, todėl galėtų iš anksto prisitaikyti ir į tai atsižvelgti rinkdamiesi naują automobilį. Pasak jo, aiškus žinojimas apie būsimą brangimą yra svarbesnis už itin aukštą kainą šiandien.

Taip laikinas akcizo sumažinimas nepanaikintų ilgalaikio skatinimo atsisakyti dyzelino, o neigiamą rinkos signalą pakeistų aiški ir prognozuojama kainų kryptis.

Biudžeto netektis kompensuotų specialus fondas

Kita problema – kaip padengti biudžeto pajamų sumažėjimą, atsiradusį apkarpius dyzelino akcizą. M. Nagevičius siūlo sukurti kaupimo sistemą: kai dyzelino rinkos kaina Roterdame būtų maža, dalis surinkto akcizo patektų į specialų fondą.

Dyzelinui rinkoje pabrangus ir akcizą sumažinus, fondo lėšos būtų naudojamos biudžeto praradimams kompensuoti. Jis veiktų kaip finansinis buferis, tačiau tokią sistemą geriausia pradėti kurti tada, kai dyzelinas yra pigus ir galima iš karto kaupti rezervą.

Kadangi šiuo metu tokio fondo nėra, LAIEK vadovas siūlo jį papildyti pajamomis iš naftos perdirbėjų viršpelnio apmokestinimo. Jo teigimu, naftos perdirbimas dabar yra itin pelningas verslas, o Lenkijoje aukščiausiu lygiu jau aktyviai svarstomas toks mokestis. Iš jo gautomis lėšomis būtų mažinama dyzelino kaina Lenkijos vartotojams.

M. Nagevičiaus nuomone, Lietuva galėtų pasielgti taip pat: sumažinti akcizą, o dėl to trūkstamas lėšas fondui surinkti apmokestinus „Orlen“ viršpelnį.

Tokia sistema leistų iš anksto numatyti ilgalaikę ir prognozuojamą degalų kainos trajektoriją. Pavyzdžiui, jų kaina kasmet galėtų augti 3–5 proc. sparčiau už infliaciją.

Naftai brangstant, akcizas automatiškai mažėtų ir švelnintų kainų šuolį. Naftai pingant, jis būtų didinamas, kad degalai neatpigtų tiek, jog sustotų transporto dekarbonizacija. Brangios naftos laikotarpiu negautas biudžeto pajamas būtų galima laikinai finansuoti skolintomis lėšomis, o kainoms nukritus skolą grąžinti iš didesnių akcizo pajamų, nukreipiamų į fondą.

Seimas turėtų įstatymu nustatyti kainų kryptį, akcizo skaičiavimo formulę ir jos ribas. Finansų ministerija, neturėdama politinės diskrecijos, pagal šią formulę galėtų, pavyzdžiui, kas mėnesį apskaičiuoti ir paskelbti naują tarifą.

Degalinių kainos ir toliau keistųsi, tačiau jų svyravimai būtų gerokai mažesni. Taip būtų išvengta staigių šuolių metų pradžioje, pasikeitus akcizui, ar krizių metu.

Tranzitui – lengvatinis akcizas

M. Nagevičius taip pat atkreipė dėmesį į mokesčių konkurenciją tarp kaimyninių valstybių. Kai akcizai smarkiai skiriasi, viena šalis gali siekti perimti iš kitos tranzitinio transporto degalų pirkimą ir su juo susijusias mokestines pajamas.

Šią problemą jis siūlo spręsti dalinio akcizo grąžinimo sistema. Tranzitiniam transportui būtų taikoma lengvata, skatinanti degalus pilti ir mokesčius mokėti Lietuvoje, o ne Lenkijoje ar Latvijoje. Ši tema jau aktyviai svarstoma Seime ir Finansų ministerijoje.

LAIEK prezidento teigimu, toks modelis leistų vienu metu siekti dviejų tikslų: apsaugoti gyventojus bei ekonomiką nuo staigių naftos kainų šokų ir išlaikyti aiškų ilgalaikį signalą mažinti naftos degalų vartojimą.