Nuo liepos Lietuvoje įsigalioja reikšmingi nedarbo išmokų pokyčiai. Viena vertus, bedarbiai galės tikėtis didesnių išmokų. Kita vertus, sugriežtės sąlygos tiems, kurie bando kuo ilgiau likti Užimtumo tarnybos sistemoje ir gyventi iš išmokų.
Valdžia tikina, kad naujoji tvarka padės geriau apsaugoti žmones nuo skurdo netekus darbo. Tačiau kartu siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kai nedarbo išmokos tampa nuolatiniu pajamų šaltiniu.
- 1. Bedarbiams – didesnės išmokos
- 2. Kartu įvedamos griežtesnės sąlygos
- 3. Ne visi skuba grįžti į darbo rinką
- 4. Kontrolė tampa vis griežtesnė
- 5. Kada galima atsisakyti darbo pasiūlymo?
- 6. Po devynių mėnesių darbo pasiūlymai keičiasi
- 7. Sukčiaujantys rizikuoja grąžinti pinigus
- 8. Bedarbių Lietuvoje – daugiau nei 145 tūkstančiai
Bedarbiams – didesnės išmokos
Didžiausia naujiena gyventojams – nuo liepos 1 dienos didėja tiek mažiausios, tiek didžiausios nedarbo išmokos.
Mažiausia nedarbo išmoka didės net 110 eurų. Ji kils nuo 240 iki 350 eurų per mėnesį.
Dar labiau augs didžiausia galima išmoka. Ji didinama 160 eurų – nuo 1460 iki 1620 eurų.
Pokyčiai reiškia, kad dalis darbo netekusių gyventojų gaus didesnę finansinę pagalbą, kol ieškos naujo darbo. Pasak ekspertų, Lietuvos nedarbo išmokų sistema ir toliau išliks viena dosniausių Europos Sąjungoje.
„SEB“ banko ekonomistas Tadas Povilauskas pažymi, kad didės kintamoji išmokos dalis, kuri priklauso nuo anksčiau gauto atlyginimo.
„Didėja maksimali išmokos suma – ji sieks iki 70 proc. vidutinio darbo užmokesčio, kai anksčiau buvo taikoma 58,2 proc. riba“, – komentuoja ekonomistas.
Kartu įvedamos griežtesnės sąlygos
Nors išmokos didėja, jų gavimo tvarka tampa griežtesnė.
Nuo liepos teisę į nedarbo išmoką turės tik tie gyventojai, kurie per paskutinius 24 mėnesius bus sukaupę bent 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą.
Iki šiol toks stažas galėjo būti sukauptas per ilgesnį – 30 mėnesių laikotarpį.
Keičiasi ir dar viena svarbi taisyklė. Nedarbo išmokos gavimo laikotarpis nebebus įskaičiuojamas į stažą, reikalingą naujai išmokai gauti.
Tai reiškia, kad žmogus, gavęs nedarbo išmoką, vėliau turės vėl dirbti mažiausiai 12 mėnesių, kad įgytų teisę į naują išmoką.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neslepia, kad taip siekiama sumažinti piktnaudžiavimo atvejus.
„Tai užkirs kelią pakartotiniams nedarbo išmokos gavėjams ir skatins užimtumą“, – nurodė ministerija.
Ne visi skuba grįžti į darbo rinką
Socialiniuose tinkluose netrūksta diskusijų apie tai, kaip kuo ilgiau išlikti Užimtumo tarnybos sistemoje ir išvengti darbo pasiūlymų.
Vieni gyventojai teigia, kad viskas priklauso nuo paskirto konsultanto, kiti dalijasi įvairiais būdais, kaip pratęsti registraciją.
„Reikia prašytis į užimtumo didinimo programą, tada ilgai nesiūlo darbo“, – rašė vienas internautas.
Kitas pasakojo, kad per visą registracijos laikotarpį gavo vos vieną darbo pasiūlymą.
„Pradžioje klausė, ar ieškau darbo. Sakiau taip. Norint išbūti ilgiau, suveikia pasakymas, kad važiuosiu į užsienį“, – komentavo jis.
Tačiau yra ir kita medalio pusė. Gyventojai atkreipia dėmesį, kad vyresnio amžiaus žmonėms ar turintiems sveikatos problemų susirasti darbą dažnai būna itin sudėtinga.
„Tokio amžiaus niekur nepriima, bet darbuotoja sako, kad jis specialiai nenori dirbti, nors stažo yra su kaupu“, – teigė vienas komentatorius, kalbėdamas apie 60-metį vyrą su judėjimo negalia.
Kontrolė tampa vis griežtesnė
Ministerija pabrėžia, kad bedarbio statusą turintys žmonės privalo aktyviai ieškoti darbo, dalyvauti susitikimuose ir priimti tinkamus darbo pasiūlymus.
Pažeidus šias taisykles galima netekti bedarbio statuso ir pusę metų negalėti registruotis iš naujo.
Pasak ministerijos, kontrolės sistema veikia aktyviai. Užimtumo tarnyba bendradarbiauja su „Sodra“, Valstybine mokesčių inspekcija ir kitomis institucijomis.
Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius bedarbio statuso neteko 38,6 tūkst. žmonių. Iš jų daugiau nei 12 tūkst. statusą prarado dėl įvairių pažeidimų.
Tai sudaro beveik trečdalį visų išregistruotų asmenų.
Kada galima atsisakyti darbo pasiūlymo?
Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė aiškina, kad tinkamo darbo pasiūlymo be pasekmių galima atsisakyti vieną kartą per 12 mėnesių laikotarpį.
Antras atsisakymas jau gali būti laikomas pažeidimu ir tapti pagrindu panaikinti bedarbio statusą.
Vis dėlto egzistuoja išimtys. Darbo pasiūlymo galima atsisakyti dėl ligos, nėštumo ar kitų svarbių aplinkybių. Taip pat tam tikrais atvejais tai leidžiama praktiką atliekantiems ar profesinėje adaptacijoje dalyvaujantiems asmenims.
„Kiekvieną situaciją Užimtumo tarnyba vertina individualiai“, – pabrėžia specialistė.
Po devynių mėnesių darbo pasiūlymai keičiasi
Pirmuosius devynis registracijos mėnesius bedarbiams siūlomi darbai turi atitikti jų kvalifikaciją, darbo patirtį ir kitus kriterijus.
Tačiau jei per šį laikotarpį žmogus darbo neranda, taisyklės pasikeičia.
Nuo dešimto mėnesio Užimtumo tarnyba gali siūlyti ir tokias darbo vietas, kurios nebūtinai atitinka anksčiau turėtą kvalifikaciją ar pareigas.
Svarbiausia, kad darbas atitiktų sveikatos būklę ir būtų pasiekiamas pagal nustatytus kelionės kriterijus.
Sukčiaujantys rizikuoja grąžinti pinigus
Kontrolė taikoma ne tik bedarbiams, bet ir ligos išmokų gavėjams.
„Sodros“ duomenimis, kasmet apie 10 tūkst. žmonių kviečiami papildomai tikrinti sveikatos būklę ir darbingumą.
Dalis gyventojų pažeidžia gydytojų nustatytą režimą arba piktnaudžiauja nedarbingumo pažymėjimais.
Jeigu nustatoma, kad išmoka buvo gauta nepagrįstai, susidariusią permoką tenka grąžinti.
Vien per praėjusius metus tokių atvejų buvo beveik 500.
Bedarbių Lietuvoje – daugiau nei 145 tūkstančiai
Birželio pradžios duomenimis, Lietuvoje bedarbio statusą turėjo 145,4 tūkst. žmonių.
Didžiausias registruotas nedarbas fiksuojamas Kalvarijos, Ignalinos, Anykščių, Zarasų ir Raseinių rajonų savivaldybėse.
Nors valdžia griežtina taisykles, pagrindinė žinia išlieka aiški – nuo liepos darbo netekę žmonės gaus didesnę finansinę paramą. Tačiau kartu tikimasi, kad naujos sąlygos paskatins greičiau grįžti į darbo rinką ir sumažins piktnaudžiavimo atvejus.
