Daugiabučių gyventojams gali tekti mokėti už dar vieną paslaugą. Lietuvos būsto rūmai siūlo bendrojo naudojimo objektų draudimą padaryti privalomą. Tokia apsauga, jų teigimu, nelaimės atveju padėtų gyventojams išvengti didžiulių išlaidų.
Lietuvos būsto rūmai siūlo privalomai drausti daugiabučių bendrojo naudojimo objektus – stogą, fasadą, bendrąsias konstrukcijas, inžinerines sistemas ir bendrąsias patalpas.
Organizacijos prezidentas Algis Čaplikas teigia, kad toks draudimas padėtų valdyti didelės žalos riziką. Anot jo, nelaimės atveju nuostoliai gali siekti šimtus tūkstančių ar net milijonus eurų.
„Gaisro, sprogimo, audros ar kitos didelės nelaimės atveju nuostoliai gali siekti šimtus tūkstančių ar net milijonus eurų. Jeigu pastatas neapdraustas, gyventojai dažnai neturi finansinių galimybių tokių nuostolių padengti, o tada atsiranda lūkestis, kad padės valstybė ar savivaldybė. Kitaip tariant, privataus neapdrausto turto rizika iš dalies perkeliama visiems mokesčių mokėtojams“, – Eltai teigė Lietuvos būsto rūmų prezidentas.
Draudimas nepakeistų kaupiamųjų lėšų
Aplinkos ministerija šiai idėjai iš esmės pritaria. Vis dėlto ministerijos atstovai pabrėžia, kad draudimas turėtų papildyti kaupiamąsias lėšas, o ne jas pakeisti.
Aplinkos ministerijos Būsto politikos grupės vadovė Laura Lukoševičienė nurodė, kad nelaimės atveju draudimas galėtų sumažinti gyventojams tenkančią finansinę naštą, kai dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių nukenčia bendrojo naudojimo objektai.
„Aplinkos ministerija iš esmės palaiko iniciatyvą sudaryti galimybę daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus drausti nuo draudžiamųjų įvykių sukeliamos žalos.
Toks sprendimas galėtų būti papildoma pastato savininkų finansinės rizikos valdymo priemonė ir sudarytų galimybę draudžiamojo įvykio atveju žalą atlyginti draudimo lėšomis, o ne vien naudoti tam pastato kaupiamąsias lėšas ar rinkti papildomas įmokas iš gyventojų“, – Eltai komentavo L. Lukoševičienė.
Pasak A. Čapliko, kaupiamosios lėšos ir draudimas yra skirtingos priemonės. Kaupiami pinigai skirti planuojamiems namo priežiūros ir atnaujinimo darbams, o draudimas būtų skirtas netikėtos ir didelės žalos rizikai padengti.
„Kaupiamosios lėšos skirtos planuojamiems namo priežiūros ir atnaujinimo darbams – stogui, fasadui, vamzdynams, konstrukcijoms ar kitoms bendrosioms namo dalims remontuoti. Jos kaupiamos palaipsniui ir paprastai nėra tokio dydžio, kad galėtų padengti staiga įvykusios didelės nelaimės žalą“, – pabrėžė A. Čaplikas.
Tuo metu L. Lukoševičienė pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso nuostatas daugiabučių savininkai privalo kaupti lėšas pastato bendrojo naudojimo objektams atnaujinti.
Pasak jos, šios lėšos leidžia šalinti pastato defektus ir organizuoti jo priežiūros bei atnaujinimo darbus.
„Vis dėlto kaupiamosios lėšos ir draudimas atlieka skirtingas funkcijas ir galėtų viena kitą papildyti, t. y. draudimas būtų skirtas pirmiausia netikėtos ir didelės žalos finansinei rizikai valdyti“, – teigė Aplinkos ministerijos atstovė.
Nelaimės atveju dalį nuostolių padengtų draudimas
L. Lukoševičienės teigimu, jeigu žala būtų pripažinta draudžiamuoju įvykiu, draudimas galėtų padengti dalį arba visą nuostolių sumą. Konkreti kompensacija priklausytų nuo draudimo sutarties sąlygų.
Tai, anot jos, leistų sumažinti gyventojams tenkančią finansinę naštą. Priešingu atveju, įvykus didelei nelaimei, gali tekti naudoti daugiabučio kaupiamąsias lėšas arba rinkti papildomas įmokas iš gyventojų.
Aplinkos ministerija atkreipė dėmesį, kad galimybė drausti daugiabučių bendrojo naudojimo objektus jau egzistuoja. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas gali priimti sprendimą naudotis rinkoje teikiamomis tokiomis paslaugomis ir už jas mokėti papildomai.
Dabar svarstoma, ar tokį draudimą reikėtų padaryti privalomą.
Europoje taikomi skirtingi modeliai
Pasak A. Čapliko, daugiabučių bendrosios nuosavybės draudimo modeliai taikomi ir kitose Europos valstybėse.
Jo teigimu, Prancūzijoje daugiabučio bendraturčių bendrijai privalomas civilinės atsakomybės draudimas, apimantis ir žalą, susijusią su bendrosiomis pastato dalimis. Estijoje pastato draudimas atkuriamąja verte teisės aktuose įvardijamas kaip tinkamo bendro turto valdymo priemonė.
„Modeliai valstybėse skiriasi, tačiau pati logika yra ta pati – daugiabutis yra didelės vertės turtas, o jo bendrosios konstrukcijos, stogas, fasadas, inžinerinės sistemos ar bendrosios patalpos priklauso visiems savininkams. Todėl, mūsų vertinimu, nelogiška, kad toks turtas gali apskritai likti neapdraustas“, – pažymėjo A. Čaplikas.
Aplinkos ministerija pabrėžė, kad draudimas nepakeistų pastato valdytojų pareigos tinkamai prižiūrėti ir atnaujinti pastatą bei kaupti lėšas jo priežiūrai.
