Daržus užpuolė naujas itin ėdrus šliužas: veiksmingų naikinimo priemonių kol kas nėra
Lietuvoje sparčiai plinta nauju mokslininkų ir daržininkų rūpesčiu tapęs juodagalvis dirvašliužis. Iki 5 cm užaugantis moliuskas per vieną sezoną gali sunaikinti net pusę daržovių ar kitų augalų derliaus, o patikimo būdo jam išnaikinti kol kas nerasta.
Mokslininkai pripažįsta, kad šiuo metu nėra medžiagos, kuri šiuos šliužus veiktų efektyviai. Viena iš nedaugelio vilčių daržininkams – šliužais mintančios afrikinės antys bėgikės.
Salininkuose gyvenanti ekologė ir gamtininkė Edita Medeina pasakojo, kad juodagalviai šliužai sunaikino kone viską, ką ji per sezoną augino sode ir darže.
Pasak moters, buvo nugraužta beveik viskas, kas išdygo: cukinijos, moliūgai, paprikos, žirniai, pupelės ir vynuogės. Ji pastebėjo, kad šliužai nelietė rožių bei itin stipriai kvepiančių augalų, tokių kaip šalavijai ir mairūnai.
Geriau išsilaikė ir varinėmis plokštelėmis apsaugoti augalai. Nors ispaniškajam arionui tokia kliūtis netrukdo, juodagalviai šliužai ir kiti gyviai vengė per ją lipti, todėl dalis augalų nukentėjo mažiau.
Patikimo naikinimo būdo dar nerasta
E. Medeina teigė ketinanti išsinuomoti ančių bėgikių porelę, kurios, jos manymu, šiam plotui turėtų pakakti.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai tėra laikina priemonė. Apsisaugoti nuo šios šliužų rūšies, Lietuvoje įsikūrusios vos prieš 10 metų, yra itin sudėtinga.
Gamtos tyrimų centro mokslininkas Gintautas Vaitonis nurodė, kad cheminės priemonės šiems šliužams nėra itin veiksmingos. Juos naikina maži kirminai nematodai, tačiau labai efektyvaus kontrolės būdo iki šiol nežinoma. Todėl lieka mechaninis šliužų rinkimas.
Tačiau, anot mokslininko, ir toks metodas nėra labai rezultatyvus. Be to, ne kiekvienas ryžtasi surinktus moliuskus užpilti actu ar druska. Kadangi šliužai daugiausia minta augalais ir jų atliekomis, specialistai pataria kruopščiai prižiūrėti aplinką ir palikti kuo mažiau tinkamų vietų jiems daugintis.
Manoma, kad į Lietuvą juodagalviai dirvašliužiai pateko kartu su įvairiais įvežtais augalais. Jų kilmės vieta – Kaukazo kraštai, todėl teoriškai šie moliuskai turėtų būti neatsparūs šalčiui.
G. Vaitonis paaiškino, kad ispaniškasis arionas kiaušinėlius dažniausiai deda po žeme, o juodagalvis dirvašliužis didžiąją jų dalį palieka lapuose. Manoma, kad temperatūrai nukritus žemiau nulio dauguma kiaušinėlių žūsta, tačiau stora sniego danga gali juos apsaugoti.
Mokslininkų teigimu, tokius kiaušinėlius sunaikintų nebent labai žema temperatūra, kai nėra sniego. Nors juodagalvių dirvašliužų gausėja, Aplinkos ministerija kol kas neskuba jų priskirti invazinėms rūšims, nes mokslininkai dar neįrodė apčiuopiamos žalos vietiniams gyviams.
Aplinkos ministerijos atstovė Kristina Jankauskaitė paaiškino, kad ministerijai pirmiausia turėtų būti pateiktas pasiūlymas įtraukti rūšį į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą. Kartu būtina pateikti rizikos vertinimą, apimantį šios rūšies biologiją, plitimo kelius, dauginimosi būdus bei jos keliamą žalą biologinei įvairovei ir ekosistemoms.
Žemės ūkio ministerija taip pat nėra gavusi ūkininkų skundų, kad juodagalviai dirvašliužiai būtų pridarę tiek žalos, kiek, pavyzdžiui, ispaniškieji arionai. Kada ši rūšis galėtų būti įtraukta į invazinių rūšių sąrašą, kol kas neaišku.
