Darbuotojų laukia svarbūs pokyčiai: kada pinigų po atleidimo gali tekti laukti tris mėnesius
Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigalios Darbo kodekso pakeitimų paketas, apimantis galutinį atsiskaitymą atleidžiant darbuotoją, išbandymo terminus, delspinigius už vėluojantį atlyginimą, prieššventinių darbo dienų apmokėjimą ir nuotolinį darbą.
VDI kancleris Šarūnas Orlavičius pabrėžia, kad naujovės palies daug skirtingų darbo santykių sričių, todėl svarbu vertinti visą pakeitimų paketą ir žinoti, nuo kada konkrečios taisyklės bus taikomos.
Dalį galutinio atsiskaitymo bus galima atidėti
Pasibaigus darbo santykiams darbuotojas ir darbdavys galės susitarti, kad dalis darbuotojui priklausančių pinigų būtų išmokėta vėliau. Tokia galimybė bus taikoma tik tuomet, kai visa galutinio atsiskaitymo suma viršys darbuotojo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį.
Atidėti bus galima tik vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį viršijančią dalį. Ji turės būti išmokėta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo darbo santykių pabaigos.
Teisininkė R. Joskaudienė atkreipia dėmesį, kad pagrindinė taisyklė nesikeis: su darbuotoju turi būti atsiskaityta ne vėliau kaip paskutinę jo darbo santykių dieną. Vieno mėnesio VDU neviršijanti išmokų dalis turės būti sumokėta paskutinę darbo dieną arba, atleidimo metu šalims susitarus, per 10 darbo dienų.
Taigi darbdavys negalės vienašališkai nuspręsti visus darbuotojui priklausančius pinigus išmokėti po trijų mėnesių. Tam bus būtinas darbuotojo sutikimas, be to, visos sumos tokiam laikotarpiui atidėti nebus galima.
Atleidimui darbdavio valia reikės pagrįstos priežasties
Nuo lapkričio keisis ir darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia tvarka. Šiuo pagrindu sutartį galintis nutraukti darbdavys privalės turėti pagrįstą priežastį.
Darbuotoją ir toliau reikės įspėti prieš tris darbo dienas bei išmokėti ne mažesnę kaip šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.
Bus kitaip skaičiuojamas ir vieno mėnesio terminas, per kurį priimamas sprendimas dėl atleidimo už darbo pareigų pažeidimą. Į šį laikotarpį nebebus įtraukiamas laikas, kai darbuotojas nedirbo dėl laikinojo nedarbingumo arba atostogų.
Šarūnas Orlavičius pažymi, kad sprendimas nutraukti darbo santykius negali būti vien formalus. Vertinant pažeidimą turi būti atsižvelgiama į jo sunkumą, aplinkybes ir padarinius, darbuotojo kaltę, ankstesnį elgesį bei darbo rezultatus. Atleidimas turi būti proporcinga priemonė.
Daugiau galimybių didesnį atlyginimą gaunantiems darbuotojams
Darbuotojai, kurių darbo sutartyje nustatytas mėnesinis atlyginimas siekia bent du Valstybės duomenų agentūros paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, tam tikrais atvejais galės plačiau individualiai susitarti dėl nukrypimo nuo Darbo kodekso nuostatų.
Šiems darbuotojams taip pat galės būti nustatytas iki šešių mėnesių išbandymo laikotarpis. Vis dėlto visiems kitiems išliks bendra trijų mėnesių riba.
R. Joskaudienė pabrėžia, kad šiuo atveju vertinamas šalies atlyginimų rodiklis, o ne konkretaus darbuotojo VDU. Trumpesnėms terminuotoms sutartims išbandymas turės būti proporcingai trumpesnis. Jau nustatyto išbandymo termino ir toliau nebus galima pratęsti šalių susitarimu.
Keisis nuotolinio darbo taisyklės
Bus patikslintos ir nuotolinio darbo sąlygos. Darbdavys turės tenkinti tokią garantiją turinčių darbuotojų prašymus dirbti nuotoliniu būdu, nebent tai būtų neįmanoma dėl darbo organizavimo arba gamybos proceso ypatumų.
Iš Darbo kodekso bus pašalinta papildoma išimtis, leidusi atsisakyti nuotolinio darbo dėl pernelyg didelių jo organizavimo sąnaudų.
Delspinigiai bus skaičiuojami už kiekvieną kalendorinę dieną
Darbo santykiams tęsiantis ir darbdaviui dėl savo kaltės vėluojant išmokėti atlyginimą ar kitas darbuotojui priklausančias sumas, kodekse bus tiesiogiai įtvirtinta, kad delspinigiai skaičiuojami nuo vėlavimo pradžios už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.
Tačiau tai nereiškia, kad iki lapkričio susidariusios skolos automatiškai bus perskaičiuotos pagal naują tvarką. Ankstesnėms mokėjimo prievolėms numatytos pereinamosios taisyklės, todėl teiginys, kad visos senos skolos savaime pabrangs penkis kartus, būtų netikslus.
Už sutrumpintą prieššventinę dieną atlygis išliks
Darbo kodekse bus aiškiai nustatyta, kad prieš šventes viena valanda sutrumpinus darbo dieną darbuotojo atlyginimas nemažėja. Jei darbo užmokestis priklauso nuo įvykdytų darbo normų, už sutrumpintą valandą turės būti mokamas darbuotojo VDU.
Jeigu dėl darbo organizavimo ypatumų ar nepertraukiamos veiklos darbo dienos sutrumpinti nepavyks, už papildomą valandą bus mokama kaip už viršvalandinį darbą. Išimtis ir toliau bus taikoma darbuotojams, dirbantiems pagal sutrumpintą darbo laiko normą.
Pasak R. Joskaudienės, teisė į trumpesnę prieššventinę darbo dieną nėra nauja – pakeitimais tik aiškiau nustatoma jos apmokėjimo tvarka.
Teisininkė taip pat pabrėžia, kad naujos galimybės bus taikomos ne visiems ir ne automatiškai. 2026 m. lapkričio 1 d. savaime nepakeis anksčiau pradėtų procedūrų ar jau nustatytų sąlygų.
