Fone stiprėjant Rusijos karinei buvimui prie vakarinių sienų, Suomija žengia istorinį žingsnį – šalies parlamentas balsavo už išstojimą iš Otavos konvencijos, draudžiančios naudoti priešpėstines minas. Tokiu būdu Suomija susigrąžina teisę naudoti šias gynybos priemones karinės grėsmės atveju.
Apie tai praneša agentūra „Reuters“.
Prieš tai Suomijos žiniasklaida paskelbė nerimą keliančius duomenis: prie sienos su Suomija pastebėta aktyvi naujų karinių objektų statyba.
Lupče-Savino kaime, esančiame maždaug 110 km nuo Suomijos teritorijos, Rusija stato karinį miestelį naujai artilerijos brigadai dislokuoti.
Apie tai pranešė Murmanskos srities administracija.
Karelijos sąsmaukoje taip pat pastebimi reikšmingi pokyčiai – modernizuojamos kareivinės, plečiami kariniai objektai.
Petrozavodsko mieste statomas armijos štabas, remontuojami geležinkelio bėgiai, o stebėtojų duomenimis, Rusija planuoja dislokuoti divizijas, kurių kiekvienoje bus iki 10 tūkst. karių.
Analitikų dėmesį ypač patraukė aktyvi geležinkelio infrastruktūros statyba.
Naujos linijos jungia Sankt Peterburgą su Estija, taip pat eina palei sienas su Suomija ir Norvegija. Tai gali liudyti apie pasirengimą greitai perkelti kariuomenę konflikto atveju.
Papildomą nerimą kelia informacija apie karinės technikos perkėlimą.
Petrozavodske užfiksuotas ešonas su moderniais 152 mm savaeigiais artilerijos pabūklais „Malva“.
Šie savaeigiai pabūklai su ratine baze priklauso naujos kartos Rusijos artilerijai ir pasižymi dideliu manevringumu.
Reaguodama į tai, Helsinkis imasi konkrečių veiksmų: išstojimas iš 1997 m. priimtos konvencijos dėl minų leidžia Suomijai atkurti galimybę įrengti priešpėstines minas palei sieną.
Oficialūs pareigūnai pabrėžia, kad tai nėra puolamosios priemonės, o nacionalinio suvereniteto apsauga padidėjus grėsmei.
Neseniai prie NATO prisijungusi Suomija praktiškai parodo, kad nesikliauja vien tik sąjungininkais, bet savarankiškai stiprina savo gynybinius pajėgumus.
Pėstininkų minos gali atlikti lemiamą vaidmenį įsiveržus per sunkiai pasiekiamas šiaurines teritorijas.
Parlamento sprendimas tapo signalu Kremliui ir tarptautinei bendruomenei: Helsinkis nebevertina situacijos kaip stabilios.
Tai taip pat gali paskatinti kitas regiono šalis – Švediją, Norvegiją, Baltijos valstybes – persvarstyti savo gynybos strategijas, atsižvelgiant į didėjančią Rusijos šiaurės vakarų regionų militarizaciją.
