VMI ruošia naują kontrolės ginklą: DI gali padėti nustatyti, kur važiuoja įmonių automobiliai

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ketina stiprinti kontrolę ir kovą su šešėline ekonomika, o šiems tikslams aktyviau pasitelkti dirbtinį intelektą (DI).

Naujasis VMI vadovas Martynas Endrijaitis naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ teigė, kad vieni svarbiausių jo tikslų yra šešėlinės ekonomikos ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkio mažinimas.

Pasak M. Endrijaičio, šešėlinė ekonomika Lietuvoje šiuo metu sudaro apie 20 proc., o Europos Sąjungos vidurkis, priklausomai nuo skaičiavimo metodikos, siekia maždaug 15–18 proc. Pirmiausia norima pasiekti ES vidurkį, o vėliau šį rodiklį mažinti toliau.

Kita svarbi veiklos kryptis – elektroninių paslaugų plėtra. Nors dalis jų jau yra gana patogios, VMI nuolat tariasi su verslu, buhalteriais ir gyventojais bei sulaukia pasiūlymų, ką būtų galima tobulinti. Vienas pagrindinių siekių – sukurti bendrą VMI sistemą ir vieną platformą vietoje dabar veikiančių kelių.

Trečiasis prioritetas bus kibernetinis saugumas. Planuojamos priemonės, kurios padėtų užkirsti kelią incidentams, o įvykus atakoms – jas nedelsiant atpažinti ir sustabdyti, nustatyti priežastis, sumažinti galimą žalą bei kuo greičiau atkurti sistemas.

Ketvirtoji kryptis susijusi su VMI vidine kultūra ir vertybėmis. M. Endrijaičio teigimu, institucijos darbuotojai verslui ir gyventojams turėtų būti ne vien kontrolieriai, bet ir pagalbininkai bei konsultantai.

Kontrolė bus nukreipta į rizikingiausias veiklos sritis

VMI kasmet ketina iš naujo įvertinti sektorius, kuriuose šešėlinės ekonomikos rizika yra didžiausia, todėl prioritetinių sričių sąrašas nebus pastovus.

Šiuo metu tarp didesnės rizikos sričių minimi turizmo ir statybų sektoriai, dalis apdirbamosios pramonės, paslaugų veikla bei kai kurios didmeninės ir mažmeninės prekybos sritys.

Vis dėlto VMI neapsiribos vien rizikos vertinimo sistemomis. Kai kuriais atvejais numatoma ir atsitiktinė kontrolė, tad įmonės galės būti tikrinamos ne tik tuomet, kai iš anksto nustatoma konkreti rizika.

M. Endrijaitis pabrėžė, kad tai nereiškia, jog mokesčių administratorius taps neprognozuojamas ir tikrins neaiškius dalykus. Daugiausia dėmesio ir toliau bus skiriama sektoriams, kuriuose fiksuojamas didžiausias šešėlis, tačiau epizodiškai bus taikoma ir tikslinė kontrolė.

DI ieškos galimų pažeidimų, tačiau etatų mažinti nežadama

VMI jau naudoja kai kurias automatizuotas sistemas, tačiau ateityje dirbtiniam intelektui numatoma daugiau užduočių. Jis turėtų padėti aktyviau nustatyti galimus mokestinius pažeidimus.

M. Endrijaičio teigimu, Europos Komisija jau yra pristačiusi DI priemonę, leidžiančią nustatyti mažą pridėtinę vertę turinčias įmones.

VMI vadovas aiškino, kad PVM požiūriu tokios įmonės, palyginti su tame pačiame sektoriuje ar teritorijoje panašiomis rinkos sąlygomis veikiančiomis bendrovėmis, sukuria mažesnę vertę. DI gali padėti jas aptikti, o tai gali būti ženklas, kad galbūt nesumokamas PVM.

Dirbtinis intelektas taip pat galėtų būti naudojamas konsultuojant gyventojus. Vis dėlto dėl jo plėtros darbuotojų skaičiaus mažinti neplanuojama.

Pasak M. Endrijaičio, mokesčių administratorius visuomet siekia su mažesniais ištekliais nuveikti daugiau ir veikti efektyviau. Todėl dalį darbuotojų bei jų intelektinį potencialą būtų galima nukreipti į kitas veiklos sritis.

Įmonių automobilių judėjimas gali būti vertinamas pagal duomenis

VMI jau kurį laiką stebi atvejus, kai bendrovėms priklausantys automobiliai naudojami darbuotojų asmeninėms reikmėms. Tokiu atveju turi būti teisingai apskaičiuotos ir deklaruotos pajamos natūra.

M. Endrijaičio vertinimu, padėtis gerėja, nes įmonės automobilių naudojimą privatiems poreikiams deklaruoja tvarkingiau. Tačiau ateityje šios srities kontrolė gali būti dar labiau grindžiama duomenų analize.

VMI neatmeta galimybės taikyti automatizuotus sprendimus ir DI, kuris nagrinėtų skirtingą informaciją apie transporto priemonių judėjimą ir padėtų nustatyti, ar automobilis naudojamas darbui, ar asmeniniais tikslais.

VMI vadovo teigimu, ateityje DI galėtų vertinti kelių transporto judėjimo duomenis ir savivaldybių turimą informaciją, kad būtų galima pastebėti, ar automobilis važinėja vien dėl privačių interesų.

Vis dėlto institucijos tikslas, pasak M. Endrijaičio, nėra pirmiausia bausti. VMI siekia informuoti ir konsultuoti verslą, kad šis žinotų, kada ir kaip turi būti apskaičiuojamas pajamų mokestis.

Nesilaikantiems reikalavimų gresia griežtesnės priemonės

Sąžiningiems mokesčių mokėtojams VMI žada mažinti biurokratiją. Tačiau reikalavimų nepaisantiems ir mokesčių nemokantiems asmenims gali būti taikomos griežtesnės priemonės.

Nesumokėtos sumos gali būti išieškomos, o kraštutiniais atvejais, pavyzdžiui, nereaguojant į įspėjimus, gali būti pradėti mokestiniai patikrinimai.

M. Endrijaitis priminė, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymą apskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir delspinigiai, taip pat gali būti skiriamos mokestinės baudos. Atsižvelgiant į aplinkybes, jos gali būti nemažos. Tam tikrais atvejais taikomas ir Administracinių nusižengimų kodeksas.

VMI primena ir apie galimas pelno mokesčio lengvatas

Pelno mokesčio lengvata gali būti siejama su išmokomis, kuriomis leidžiama sumažinti apmokestinamąjį pelną.

Pavyzdžiui, lengvata gali būti taikoma gamybinei įmonei, kurioje dirba riboto darbingumo asmenys. Jeigu pajamos už pačios įmonės pagamintą produkciją sudaro daugiau nei 50 proc. visų jos gautų pajamų ir joje dirba riboto darbingumo žmonės, bendrovei leidžiama sumažinti apskaičiuotą pelno mokestį.

Laisvosios ekonominės zonos įmonė, kurios vidutinis darbuotojų skaičius ir kapitalo investicijos atitinka įstatyme nustatytus dydžius, nustatytą metų skaičių gali nemokėti pelno mokesčio, o vėliau dar taikyti sumažintą jo tarifą.

Visą „Dienos pjūvio“ laidą galima žiūrėti teksto pradžioje pateiktame vaizdo įraše.