VMI ruošia didelius pokyčius: duomenis jungs institucijos, o patikrinimai taps taiklesni

Seimo Finansų ir biudžeto komiteto posėdyje Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovas dr. Martynas Endrijaitis pristatė svarbiausias institucijos veiklos kryptis ir priemones joms įgyvendinti. Tarp prioritetų – šešėlinės ekonomikos bei PVM atotrūkio mažinimas, glaudesnis institucijų bendradarbiavimas, paprastesnis mokesčių deklaravimas, jaunimo švietimas ir geresnė klientų patirtis.

Viena iš numatytų krypčių – didinti visuomenės pasitikėjimą valstybe, gerinti institucijų veiksmų koordinavimą ir stiprinti jaunų žmonių mokestinį sąmoningumą.

Šiam tikslui ketinama sukurti bendrą duomenų platformą, kuria naudotųsi VMI, „Sodra“, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Registrų centras, Muitinė ir kitos institucijos. Taip pat planuojama suvienodinti rizikos vertinimo standartus ir kiekvienais metais viešai skelbti pažangos ataskaitą.

Komiteto posėdyje pažymėta, kad efektyvesnis institucijų keitimasis informacija galėtų padėti nustatyti galimai slepiamą darbo užmokestį ir kitus panašius atvejus.

Jaunimą su mokesčių sistema ketinama supažindinti papildant mokyklinius vadovėlius informacija apie mokesčius. M. Endrijaitis nurodė, kad toks modelis taikomas Skandinavijoje. Jo teigimu, jauniems žmonėms svarbu paaiškinti, jog dalis jų gaunamų pajamų atitenka valstybei.

Plės elektronines paslaugas ir keis deklaravimo tvarką

VMI taip pat numato tęsti skaitmeninę transformaciją ir plėsti internetu teikiamų paslaugų apimtį. Planuojama konsoliduoti informacines sistemas, sprendimus priimti remiantis duomenimis, automatizuoti bei optimizuoti procesus, paslaugas teikti realiuoju laiku ir užtikrinti duomenų kokybę bei vientisumą.

Kitas VMI tikslas – palengvinti mokesčių deklaravimą. Tarp suplanuotų pokyčių įvardijamas nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimas administratoriaus iniciatyva, naujas gyventojų pajamų deklaravimo modelis ir atnaujinta turto deklaravimo koncepcija.

Siekiant didesnio klientų pasitenkinimo, ketinama pagal klientų patirties (CX) metodiką vertinti jų kelią ir segmentus, aktyviau bendrauti su tikslinėmis klientų grupėmis bei pradėti vykdyti transakcines apklausas.

Per penkerius metus VMI siekia sumažinti pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį. Plane numatyta iki 2030 m. įdiegti privalomą elektroninių sąskaitų faktūrų sistemą įmonių tarpusavio sandoriams, o duomenis VMI perduoti realiuoju laiku. Daugumą kasos aparatų taip pat planuojama integruoti į i.EKA.

Galimoms PVM sukčiavimo schemoms aptikti ketinama naudoti dirbtiniu intelektu pagrįstus rizikos analizės modelius ir vykdyti tikslinę PVM kontrolę.

Patikrinimai bus nukreipti į rizikingiausias sritis

M. Endrijaitis anksčiau yra paskelbęs, kad VMI kasmet išskirs 3–5 didžiausios rizikos sektorius. Institucija taip pat sieks 20 proc. padidinti tikslinių patikrinimų efektyvumą.

Didesnio dėmesio sulauks prekybos, gamybos, statybos ir elektroninės erdvės veiklos. VMI taip pat ketina vertinti įmonių grupių tarpusavio sandorius, nuostolingai veikiančias bendroves, nekilnojamojo turto sandorius ir didelės vertės tarptautinius sandorius.

Inspekcija tikrins, ar pagrįstai deklaruojami mokestiniai nuostoliai, pajamos natūra, A ir B klasės pajamos, dividendai, palūkanos bei kitos į užsienį pervedamos sumos.

Numatomi teminiai patikrinimai, kartu su verslo asociacijomis vykdomos skaidrinimo programos ir atsitiktinės atrankos principu pasirenkami tikrinami subjektai.

VMI vadovas taip pat atkreipė dėmesį į Tarptautinio valiutos fondo rekomendaciją tikrinti skirtinguose sektoriuose veikiančias įmones. Tokie patikrinimai leistų įvertinti, ar didžiausios rizikos veiklos sritys nustatomos tinkamai.

Anksčiau taip pat skelbta, kad „fintech“ sektoriaus ir dirbtinį intelektą naudojančias įmones VMI ketina konsultuoti bei šviesti. „Fintech“ klausimais institucija planuoja keistis duomenimis su Lietuvos banku.