Merūnas ir Erika Vitulskiai atvirai pasakoja apie įvykį, kuris pakeitė jų šeimos kasdienybę. Dviejų berniukų tėvai pripažįsta – vaikų reakcija, kai jų namuose atsirado augintinis, sujaudino iki ašarų.
Svajonė apie augintinį – išsipildė, bet su sąlygomis
Erikos ir Merūno sūnūs apie augintinį svajojo ilgai. Tačiau tėvai iškėlė vieną aiškią taisyklę – pirmiausia reikia parodyti, kad yra pasirengę atsakomybei. „Vaikai turėjo užsitarnauti šunį“, – TV3 laidoje „Gyvūnų pasaulis“ kalbėjo M. Vitulskis. Jis neslėpė – lemiamą žodį turėjo tarti Erika.
Pora įsitikinusi – viskas turi ateiti laiku. Todėl sprendimas dėl augintinio buvo priimtas tik tada, kai įsitikino, kad jų berniukai supranta, ką reiškia rūpintis gyvūnu. Ir tai buvo ne tik žodžiai – vaikai turėjo realiai pasirūpinti dviem šuniukais, kol šeimos draugė išvyko atostogų.
Ašaros, žiaukčiojimas ir mokymasis atsakomybės
Pirmoji pažintis su šunų priežiūra nebuvo lengva. Erika atviravo, kad mažasis sūnus vos sulaikydavo ašaras ir žiaukčiodavo, kai tekdavo surinkti šuniuko „paliktus turtus“. Tačiau būtent tai tapo pamoka, kas yra tikroji atsakomybė.
„Augintinis šeimoje išmoko vaikus labai svarbių dalykų – empatijos, pareigos, atsakomybės. Ir mes džiaugiamės, kad nepasidavėme iškart jų norui, o leidome suprasti, ką tai iš tikrųjų reiškia“, – kalbėjo Erika.
Pora kartu su vaikais reguliariai lankydavosi prieglaudose, vedžiodavo benamius gyvūnus, prižiūrėdavo juos – taip jie dar labiau stiprino ryšį su gyvūnais ir supratimą, ką reiškia juos priimti į namus.
Lemtingas skelbimas ir paskutinė galimybė
Vieną dieną socialiniuose tinkluose Erika aptiko skelbimą apie atiduodamą šuniuką. Gyvūnas buvo gimęs pas senolę, kuri dėl finansinių sunkumų nebegalėjo juo pasirūpinti. Du šuniukai iš trijų neišgyveno, o likusiam buvo likę vos kelios dienos iki… eliminavimo.
„Tai buvo prieš pat Kalėdas. Aš sakau: imk tą šunį ir važiuok greičiau namo, neleiskim jam net nakties praleisti prieglaudoje“, – prisiminė Erika.
Taip Loris tapo naujuoju Vitulskių šeimos nariu.
Vaikų reakcija – neįkainojama
Merūnas sako, kad pirmoji vaikų reakcija buvo tokia stipri, kad jos nepamirš niekada: „Vienas kaip žaibo gavęs, kitas – tik ašaros varva. Visiškas šokas.“
Nors šuniukas atvyko išsigandęs, drebantis, seilėtas, vaikams jis atrodė pats gražiausias. Dvi savaites jie vis klausė, ar tai tikrai jų šuo.
„Šlapios letenos, seilės per barzdą, visas toks neestetiškas… Bet vaikų emocija – nenusakoma“, – su šypsena pasakojo dainininkas.
Loris – ne tik šeimos narys, bet ir mokytojas
Erika nesitikėjo, kad šuo taip greitai mokysis triukų. Loris pasirodė esąs ypač protingas, lengvai prisitaikantis ir labai ištikimas šeimai. Ji net ėmė jį mokyti gudrybių – ir liko nustebinta rezultatais.
„Jis tikrai mūsų šeimos narys. Kiekvieną dieną jaučiam, kiek daug jis mums duoda“, – sako Erika.
Kai gyvūnas tampa šeimos pamoka
Vitulskių istorija – tai pasakojimas apie tai, kaip gyvūnas gali pakeisti visos šeimos gyvenimą. Vaikai išmoko atsakomybės, tėvai – kantrybės, o augintinis – tapo svarbiausiu švenčių dovanos simboliu.
Šiandien Loris yra ne tik mylimas augintinis, bet ir kasdieninė gyvenimo džiaugsmo priežastis.
