Vandens sąskaitose – ryškus šuolis: kai kurioms šeimoms per metus teks pakloti 75,50 euro daugiau

Nuo rugsėjo daliai Lietuvos gyventojų pasikeitė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įkainiai. Kai kur kainų korekcija beveik nepastebima, tačiau kitur metinės išlaidos gali gerokai išaugti.

Portalas tv3.lt palygino aštuoniuose miestuose galiojusias kainas ir apskaičiavo galimas vieno žmogaus, poros bei keturių asmenų šeimos sąskaitas. Daryta prielaida, kad žmonės gyvena daugiabučio bute, naudojasi vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis bei turi vieną skaitiklį.

Į skaičiavimus įtraukta kubinio metro kaina, kas mėnesį mokamas pastovus mokestis už skaitiklio priežiūrą ir klientų aptarnavimą, taip pat 21 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM).

Pastovioji dalis nuo sunaudoto vandens kiekio nepriklauso. Todėl vartojant daugiau sąskaitai didesnę įtaką daro kubinio metro kaina, o vartojant mažiau – pastovus mokestis.

Kokiu suvartojimu remtasi?

Skaičiuojant laikyta, kad vienas žmogus per mėnesį sunaudoja 2 kubinius metrus vandens, pora – 4, o keturių asmenų šeima – 8 kubinius metrus.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) vertina vidutinį viso namų ūkio, o ne vieno žmogaus suvartojimą. Tarybos duomenimis, priklausomai nuo tiekėjo, vienas vartotojas per mėnesį vidutiniškai sunaudoja nuo 2,54 iki 8,42 kubinio metro vandens.

2025 metais vienas „Vilniaus vandenų“ klientas vidutiniškai suvartojo 6,39 kubinio metro, „Kauno vandenų“ – 6, o „Klaipėdos vandens“ – 5,77 kubinio metro per mėnesį.

Visai Lietuvai tinkamo vieno vidurkio nėra, todėl 2, 4 ir 8 kubinių metrų dydžiai pasirinkti tik tam, kad būtų galima palyginti tokio paties vandens kiekio kainas skirtinguose miestuose.

Skirtumas milžiniškas: nuo 20,23 iki 49,10 euro

Iš aštuonių palygintų miestų rugsėjį kainos pasikeitė keturiuose. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose jos liko tokios pačios, tačiau šie miestai įtraukti siekiant parodyti kainų skirtumus.

Skaičiavimai atlikti pagal oficialius 2026 metų rugsėjį galiojusius tiekėjų įkainius.

Didžiausias atotrūkis nustatytas tarp Vilniaus ir Pakruojo. Keturių žmonių šeimos, per mėnesį sunaudojančios 8 kubinius metrus vandens, sąskaita Vilniuje siektų 20,23 euro, o Pakruojyje – 49,10 euro.

Taigi Pakruojyje už tą patį kiekį kas mėnesį reikėtų mokėti 28,87 euro daugiau. Jei vartojimas nesikeistų, metinis skirtumas viršytų 346 eurus.

Ryškus atotrūkis matomas ir skaičiuojant vienam žmogui. Už 2 kubinius metrus Pakruojyje tektų sumokėti 13,46 euro, o Vilniuje – 5,57 euro, tad Pakruojyje sąskaita būtų daugiau nei dvigubai didesnė.

Vis dėlto vien pagal tarifus negalima daryti išvados, kad vienas tiekėjas dirba geriau, o kitas prasčiau.

Kodėl tarifai keičiami skirtingu metu?

Nuo rugsėjo 1 dienos nauji įkainiai pradėti taikyti „Aukštaitijos vandenų“, „Pakruojo vandentiekio“, „Palangos vandenų“ ir „Telšių vandenų“ klientams. VERT duomenimis, šios keturios bendrovės kartu aptarnauja maždaug 130 tūkst. klientų.

Kiekvieno tiekėjo kainos perskaičiuojamos individualiai, atsižvelgiant į jo išlaidas, investicijas ir klientų skaičių. VERT paaiškino, kad tarifai paprastai perskaičiuojami kartą per metus, tiekėjui pateikus prašymą. Dėl to jie gali pasikeisti bet kurį mėnesį – tai priklauso nuo prašymo pateikimo laiko.

Labiausiai kubinio metro kaina be PVM išaugo Pakruojyje – 65 centais. Palangoje ji padidėjo 36 centais, Panevėžyje – 15 centų, o Telšiuose – 2 centais. Tačiau šis pokytis pats savaime neatskleidžia, kiek pasikeis visos metinės išlaidos.

Pakruojo šeimai – 75,50 euro didesnės metinės išlaidos

Vertinant visą sąskaitą buvo atsižvelgta į kubinio metro kainą, pastovų mėnesio mokestį ir PVM. Palyginti iki 2026 metų rugpjūčio 31 dienos ir nuo rugsėjo 1 dienos galioję oficialūs tarifai, darant prielaidą, kad kiekvieną mėnesį sunaudojamas vienodas kiekis. Dėl sumų apvalinimo faktinė sąskaita gali skirtis keliais centais.

Didžiausias pabrangimas užfiksuotas Pakruojyje. Keturių asmenų šeimos mėnesio sąskaita išaugtų nuo 42,81 iki 49,10 euro – maždaug 6,29 euro per mėnesį arba 75,50 euro per metus.

Poros metinės išlaidos padidėtų 37,75 euro, o vieno žmogaus – 18,88 euro. Palangoje keturių asmenų šeima per metus sumokėtų 41,82 euro daugiau, Panevėžyje – 17,42 euro daugiau.

Telšiuose kaina kilo, bet dalis klientų net sutaupys

Telšiuose kubinio metro kaina be PVM padidėjo 2 centais, tačiau pastovus mokestis už skaitiklio priežiūrą ir vartotojų aptarnavimą sumažėjo nuo 0,96 iki 0,87 euro be PVM.

Riba, ties kuria šie pokyčiai atsveria vienas kitą, yra maždaug 4,5 kubinio metro per mėnesį. Suvartojant mažiau, sumažėjęs pastovus mokestis kompensuoja vandens pabrangimą, o sunaudojant daugiau – jau nebe.

Vienas žmogus, per mėnesį sunaudojantis 2 kubinius metrus, per metus mokėtų maždaug 73 centais mažiau. Pora, sunaudojanti 4 kubinius metrus, sutaupytų apie 15 centų, tačiau keturių asmenų šeimos, suvartojančios 8 kubinius metrus, metinės išlaidos padidėtų 1,02 euro.

Kodėl vienur augimas siekia 2, o kitur – 65 centus?

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidento Eimanto Kirkliausko teigimu, vien tarifo pokyčio nepakanka bendrovės veiklai įvertinti. Svarbu žinoti, kokius darbus ji atliko ir kaip keitėsi jos sąnaudos. Didesnės investicijos daro didesnę įtaką kainai, tačiau naudojamą infrastruktūrą būtina atnaujinti.

Pakruojyje VERT pagrindine brangimo priežastimi įvardijo investicijas, skirtas paslaugų kokybei ir prieinamumui užtikrinti. Bendrovė investavo į vandentiekio tinklus bei įrenginius, o dalis susijusių išlaidų buvo įtraukta į kainą.

Palangoje 36 centų augimą lėmė investicijos, didėję darbuotojų atlyginimai ir kitos paslaugoms teikti būtinos sąnaudos.

Panevėžyje kainą 15 centų didino mažesnis parduoto vandens kiekis, investicijų grąža, atlyginimai ir kitos išlaidos. Kai parduodama mažiau vandens, tos pačios sąnaudos padalijamos mažesniam kubinių metrų skaičiui.

Telšiuose darbuotojų sąnaudos kubinio metro kainą didino 20 centų, tačiau kitų išlaidų sumažėjimas ją mažino 18 centų. Galutinis augimas todėl siekė tik 2 centus.

Kodėl Pakruojyje mokama daugiau nei dvigubai?

Vienas svarbiausių veiksnių yra gyventojų, besinaudojančių tais pačiais vamzdynais ir įrenginiais, skaičius. Didmiestyje infrastruktūros priežiūros sąnaudos padalijamos daugybei klientų, o mažame mieste ar kaime vienam žmogui gali tekti daug didesnė jų dalis.

Vamzdyną būtina tikrinti ir remontuoti nepriklausomai nuo naudotojų skaičiaus. Jei juo naudojasi 100 šeimų, išlaidos paskirstomos šimtui, tačiau likus 5 šeimoms tas pačias sąnaudas turi padengti jos.

E. Kirkliauskas atkreipė dėmesį, kad gyventojams iš regionų keliantis į didmiesčius gyvenvietės ir kaimai tuštėja, tačiau regionų vandens tiekėjai vis tiek privalo aprūpinti visus gyventojus – net ir ten, kur likę vos keli vartotojai.

Kainai svarbus ne tik klientų skaičius, bet ir prižiūrimų vamzdynų ilgis, jų būklė, parduodamo vandens kiekis, vandenviečių bei nuotekų valymo įrenginių skaičius ir investicijos.

Asociacijai priklausanti 51 vandens tiekimo bendrovė iš viso prižiūri 1529 vandenvietes ir 747 buitinių nuotekų surinkimo bei valymo sistemas.

Viena bendrovė vidutiniškai aptarnauja apie 30 miestų, miestelių ir kaimų, o kai kurios – maždaug 50 gyvenviečių. Todėl tiekėjams dažnai tenka išlaikyti infrastruktūrą dešimtyse atskirų vietovių.

Didesnė sąskaita savaime nereiškia neefektyvaus darbo. Vertinant tarifą būtina atsižvelgti į klientų skaičių ir prižiūrimos infrastruktūros mastą.

Kas įskaičiuota į vandens kainą?

Sąskaita apima ne vien iš čiaupo sunaudotą vandenį. E. Kirkliauskas nurodė, kad į paslaugos kainą įtraukiama vandens gavyba, jo išvalymas gerinimo įrenginiuose ir tiekimas tinklais gyventojams bei įmonėms.

Taip pat apmokamas nuotekų surinkimas, transportavimas tinklais ir siurblinėmis, jų išvalymas bei dumblo – valant nuotekas susidarančių atliekų – sutvarkymas.

Bendrovės taip pat moka atlyginimus, perka elektrą, degalus ir medžiagas, remontuoja vamzdynus bei valstybei sumoka gamtos išteklių ir taršos mokesčius.

Ką reiškia 4 proc. pajamų riba?

Tvirtindama naujas kainas VERT turi įvertinti paslaugų įperkamumą. Įstatyme nustatyta, kad mokama suma negali viršyti 4 proc. vidutinių šeimos mėnesio pajamų.

Tačiau tai nėra kiekvienam namų ūkiui individualiai taikoma sąskaitos riba. Rodiklis apskaičiuojamas pagal vidutines pajamas, o ne konkretaus asmens ar šeimos finansinę padėtį.

VERT duomenimis, šiuo metu nė vieno geriamojo vandens tiekėjo klientų mokama suma neviršija šios ribos. Priklausomai nuo tiekėjo, paslaugoms tenkanti vidutinių mėnesio šeimos pajamų dalis svyruoja nuo 0,47 iki 2,2 proc.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos skaičiavimu, jos narių klientai vandeniui ir nuotekoms vidutiniškai išleidžia apie 1,15 proc. šeimos mėnesio pajamų. Vis dėlto mažiau uždirbančioms šeimoms sąskaita gali sudaryti gerokai didesnę pajamų dalį, todėl net kelių eurų augimas juntamas stipriau.

Pokyčiai nesibaigia: VERT vertina dar 15 projektų

Rugsėjo kainų korekcijos nėra paskutinės. Nauji „Trakų vandenų“ tarifai jau patvirtinti ir įsigalios lapkritį. Be to, VERT nagrinėja dar 15 tiekėjų pateiktų kainų projektų.

Tarp jų yra Biržų, Raseinių, Tauragės, Rokiškio, Kaišiadorių, Joniškio, Skuodo, Pasvalio, Molėtų ir Jurbarko vandens tiekėjai.

Pavyzdžiui, „Biržų vandenys“ siūlo kubinio metro kainą didinti 0,75 euro, arba 17,6 proc., tačiau kol kas tai tik pasiūlymas.

Vien žinia, kad kubinis metras pabrango 2 ar 65 centais, neparodo galutinio poveikio gyventojo išlaidoms. Sąskaitą lemia sunaudotas kiekis, kubinio metro tarifas, pastovus mėnesio mokestis ir PVM.

Todėl Telšiuose vienas žmogus per metus gali sutaupyti 73 centus, o Pakruojyje keturių asmenų šeimai gali tekti sumokėti 75,50 euro daugiau.