Pensijų didinimas – popieriuje įspūdingas, realybėje – vis dar menkas
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė skelbia, kad nuo kitų metų vidutinė senatvės pensija Lietuvoje didės apie 12 procentų – nuo 670 iki 750 eurų, o turintiems būtinąjį stažą – iki 810 eurų. Taip pat numatoma, kad vienišo asmens išmoka didės 4 eurais – iki 46,50 eurų.
„Vidutiniškai žmogui gali padidėti 80–90 eurų, kai kam – 70, priklausomai nuo darbo stažo. Pensijos didės ženkliai, tai gera žinia“, – tikina ministrė.
Ji pabrėžia, kad pensijoms bus panaudota ir dalis „Sodros“ rezervo – apie 10 proc. perviršio, tai yra apie 90 mln. eurų.
Tačiau senjorai šį optimizmą vertina kitaip. „Kiek tie 80 eurų pakeis, jei viskas brangsta? Maistas, vaistai, šildymas… niekas nestovi vietoje“, – sako panevėžietė Angelė, vaistinėje svarstydama, ar pirkti vieną dėžutę vaistų už 7 eurus, ar dvi už 14, kad užtektų mėnesiui.
„Atprantam ir nuo valgymo“
450 eurų pensiją gaunanti moteris sako, kad šiuo metu svarbiausias jos darbas – planuoti kiekvieną pirkimą. „Vaistai nuo rūgštingumo, nuo širdies, receptiniai, dar nuo depresijos. Vien tam išleidžiu didelę dalį pensijos. O valgyti reikia mažiau – kitaip neišsiversi. Atprantam ir nuo valgymo, nes viskas be perstojo brangsta“, – kalba Angelė.
Tokių kaip ji – dauguma. Lietuvos senjorai sako, kad pažadai apie „ženklų pensijų augimą“ jiems primena seną dainą: kasmet girdisi ta pati melodija, bet gyvenimas keičiasi mažai.
Brangsta viskas – nuo duonos iki šilumos
Nors pensijos kitąmet didės 12 proc., kartu didėja ir sąskaitos. Nuo sausio dar 10 proc. brangs centralizuotas šildymas, o Seimas planuoja panaikinti dalį PVM lengvatų maistui.
„Kainos šoka į viršų greičiau nei pensijos. Kai gauni šiek tiek daugiau, po mėnesio vis tiek gyveni taip pat – nes kainos viską suvalgo“, – sako Kaune gyvenantis 74-erių Jonas.
Ekonomistai skaičiuoja, kad kitąmet vidutinė pensija sudarys apie 47 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o turintiems pilną darbo stažą – 51 proc. Tai – geriausias rodiklis per kelis dešimtmečius, bet socialinių organizacijų vertinimu, to nepakanka.
Prezidentas ragina didinti daugiau, bet biudžetas ribotas
Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad dalis „Sodros“ pertekliaus turėtų būti skiriama dar dosniau – dvigubai daugiau, nei planuojama dabar. Tokiu atveju pensijos, anot jo, galėtų didėti dar maždaug 10 eurų.
Tačiau Seimo socialdemokratai tvirtina, kad valstybės finansinė padėtis to neleidžia. „Valstybės skolos rodikliai prasti, biudžetas subalansuotas tik dėl griežtų apribojimų, todėl šiuo metu daugiau skirti negalime“, – aiškina Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
Kiti parlamentarai svarsto, kad, jei pavyks, pensijų augimas galėtų būti dar šiek tiek didesnis. „Mano skaičiavimais, dar 15 eurų būtų realu pridėti. Klausimas tik – ar galime daugiau atidaryti „Sodros“ rezervą, ar palikti dabartinį variantą“, – svarsto Remigijus Žemaitaitis.
„Skaičiai gražūs, bet gyvenimas nuo to nepinga“
Skurdo mažinimo tinklo vadovė Aistė Adomavičienė primena, kad beveik pusė Lietuvos senjorų vis dar gyvena ties skurdo riba. „Su skurdo rizika susiduria apie 40 proc. vyresnio amžiaus žmonių, dauguma jų – moterys. Pensijų didinimas padeda, bet problemos neišsprendžia. Pajamos kyla lėčiau nei išlaidos“, – sako ji.
Anot ekspertės, vienišiems senjorams, kurie neturi papildomų pajamų, situacija ypač sudėtinga. Nors vienišo asmens išmoka kitąmet didės 4 eurais, realiai to beveik nepajus niekas. „4 eurai – tai viena duonos kepalų savaitė, o ne pokytis, keičiantis gyvenimo kokybę“, – ironizuoja pašnekovė.
Kasdienybė, kurioje tenka rinktis
Daugelis vyresnio amžiaus žmonių sako, kad jų kasdienybė primena nuolatinį balansavimą tarp poreikių. „Ar nusipirkti vaistų, ar šiltesnius batus? Kartais reikia rinktis“, – dalijasi vilnietė Irena.
Nors ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžia, kad tai „ženklus žingsnis link socialinio teisingumo“, daugeliui senjorų šie skaičiai lieka sausi. „Mes džiaugiamės, kai valdžia sako, kad kažką daro. Bet kai nueini į parduotuvę, matai visai kitą realybę“, – sako Angelė.
