Buvęs kariuomenės vadas, atsargos generolas Valdemaras Rupšys neabejoja, kad už dantų implantavimo istorijos paviešinimo slypi ne kas kitas, o krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Pastarajam, pasak V. Rupšio, akivaizdžiai nepatiko kritika kai kurioms jo iniciatyvoms ir baigiant tarnybą parašytas tarnybinis pranešimas apie abejotiną Lietuvos pasirengimą laiku priimti Vokietijos brigadą.
Išskirtiniame interviu LRT.lt V. Rupšys pasakojo, kad pats yra parašęs tik vieną raštą – pranešimą ministrui, kad per komandiruotę patyrė traumą. Toliau visa sistema veikė automatiškai: buvo gauta išvada, kad trauma tikrai patirta komandiruotės metu, tuomet Karo medicinos tarnyba išrašė siuntimą į Žalgirio kliniką, su kuria Lietuvos kariuomenė yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį.
Pasak V. Rupšio, visiškai natūralu, kad gavusi skundą dėl Karo medicinos tarnybos veikimo ministerija perdavė informaciją Specialiųjų tyrimų tarnybai, nes ši gali įvertinti, ar nebuvo padarytas nusikaltimas, ar sistema veikia skaidriai. Bet sąmoningas informacijos nutekinimas į viešumą, anot pašnekovo, rodo, jog esama gretutinių tikslų, pavyzdžiui, diskredituoti jį kaip asmenį, nes bijota, kad jis pasuks į politiką.
– Gal galit nuosekliai papasakoti, kaip buvo su jūsų patirta dantų trauma Vokietijoje 2022 metais ir apmokėjimu už implantavimo paslaugas? Kaip aš suprantu, paslaugos buvo teikiamos ne Karo medicinos tarnyboje, o išorės sveikatos priežiūros įstaigoje? Kodėl?
– Aš tuo metu buvau komandiruotėje Vokietijoje. Mes lankėme „Geležinio vilko“ pratybas Vokietijoje ir ten man paprasčiausiai trūko dantis. Nežinau, kaip ten tiksliai vadinti: trūko, skilo ar lūžo. Grįžau namo, tai aišku, skaudėjo. Supratau, kad tai nėra paprastas skausmas ar negalavimas. Nuėjau pas gydytoją privačiai, ten man padarė nuotrauką. Gydytojas pasakė, kad reikia šalinti, ir paklausė, ar noriu tai atlikti čia, ar noriu eiti pas savo gydytojus, nes mes kariuomenėje turime savo gydytojų.
Tai aš pasakiau, gerai, aš išsirausiu pas kariuomenės gydytojus. Tuomet pateikiau nuotrauką Karo medicinos tarnybai ir man tuos dantis tenai ir ištraukė. Papasakojau, kas nutiko, ir jie, man atrodo, patys pasakė, kad aš turiu viską apiforminti, kad būtų atliktas traumos darbo metu tyrimas, o tada jie jau gydys. Taip ir padariau: parašiau pranešimą ministrui, ministras vizavo, kad būtų atliktas tyrimas. Buvo atliktas tyrimas ir jo išvada, kad trauma patirta tarnybos metu, buvo pateikta Karo medicinos tarnybai. O karo Medicinos tarnyba parašė siuntimą į Žalgirio kliniką, nes kariuomenė yra sudariusi sutartį su šia klinika. Taigi, toliau gydymą atliko Žalgirio klinika. Tai aš turėjau siuntimą ir jie mane gydė. Nėra taip, kad aš pats gydžiausi, kur sugalvojau, apmokėjau, paskui pateikiau sąskaitą.
– Tai norite pasakyti, kad nežinote nė kiek kainavo šios paslaugos? Viešumoje buvo kalbėta apie 4 000 eurų.
– Kiek šios paslaugos kainavo, aš tuo metu tikrai nežinojau. Bet iš neoficialių šaltinių, kai Krašto apsaugos ministerija atliko patikrinimą ne dėl manęs, o dėl Karo medicinos tarnybos veiksmų, tai ten, atrodo, figūravo 2 500 eurų suma. Bet realiai aš nežinau, kiek tiksliai kainavo.
– Ar aš teisingai suprantu, kad Lietuvos kariuomenėje profesinės tarnybos kariams ir šauktiniams sveikatos paslaugos suteikiamos Karo medicinos tarnyboje ir jos padaliniuose, kai tai įmanoma, o jei neįmanoma, tada asmuo siunčiamas gauti paslaugų į civilines sveikatos priežiūros paslaugas, o apmoka kariuomenė?
– Taip, ir protezavimas tikrai yra buvęs atliktas tiek šauktiniams, tiek rezervo kariams. Netiesa, kad tik man vienam. Aš, tarp kitko, praeityje buvau siųstas ir į Kauno klinikas dėl visai kitos ligos. Kauno klinikose atliko kolonoskopiją. Bet kai mane siunčia, tai siunčia į valstybines įstaigas. Nėra taip, kad aš nueinu į privačią įstaigą, ką nors pasidarau, pateikiu sąskaitą – mokėkite. Tai netiesa.
– Dar esama gandų, kad karo medicinos tarnyboje lankėsi jūsų žmona. Gal galite tai pakomentuoti? Ji ten kokias nors paslaugas gavo ar kaip?
– Lankytis ji gali, gali susitikti ir kalbėtis su draugu arba su drauge. Bet paslaugų jai nebuvo teikta.
– Kodėl, jūsų požiūriu, buvo suabejota dėl jūsų paties odontologinio gydymo tikslingumo ir kodėl tai atsidūrė ne tik ant Specialiųjų tyrimų tarnybos darbo stalo, bet ir viešumoje?
– Galima daryti įvairias prielaidas. Bet jeigu nuosekliai pažiūrėtume, kas vyko, tai pasakysiu, kad ministerijos vidinis tyrimas truko labai ilgai. Kiek atsimenu, dar eidamas savo pareigas girdėjau, kad tyrimas turėjo būti baigtas liepos 15 dieną. Tyrimas buvo vykdomas dėl to, kad kažkas parašė skundą dėl medicinos gydytojo. Skundas buvo rašytas ne dėl manęs. Aš, tiesą pasakius, nemačiau nei skundo, nei tyrimo medžiagos. To tyrimo metu manęs niekas nieko neklausė, aš absoliučiai buvau nuošalyje. Bet pasikartosiu, tyrimas buvo vykdomas Karo medicinos tarnybos atžvilgiu. Jis vyko keliais epizodais ir ten figūravau ne tik aš, bet ir kiti paslaugas gavę asmenys, tarp jų ir viceministras Žilvinas Tomkus.
Aš nežinau, kodėl jie čia taip paskui pavėluotai kreipėsi [į Specialiųjų tyrimų tarnybą], gal laukė, kol Ž. Tomkus išvažiuos į Ameriką? Bet man tikrai keista, nes liepos mėnesio viduryje ministras L. Kasčiūnas tikrai žinojo, kas parašyta ministerijos tyrimo išvadoje, o liepos 24 dieną, kai mane oficialiai išleido į atsargą, ministras už gerą tarnybą įteikė man vardinį pistoletą. Tai yra labai didelis apdovanojimas.
Kalbant apie paviešinimą, aš neatmetu keršto motyvo, nes išeidamas aš truputį nepritariau kai kuriems siūlymams dėl pirkimų arba primygtiniams jo siūlymams, kaip išleisti pinigus.
Kitas dalykas, kad aš parašiau tarnybinį pranešimą Valstybės gynimo tarnybos nariams ir visiems Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams dėl situacijos priimant Vokietijos brigadą, kaip mes tai vykdome ir ar tikrai būsime pasiruošę ją priimti iki nustatytų terminų, kaip esame pasirašę sutartyje su Vokietija. Aš ten nieko nekritikavau, tik paprasčiausiai pasakiau, kad žiūrėkit, čia yra tokių ir tokių rizikų. Kaip supratau, ministrui buvo didžiulis šokas, kad tai išėjo į išorę, ir jau tada jis, matyt, norėjo kažką padaryti ne tik Karo medicinos tarnybos atžvilgiu, bet jau ir mano atžvilgiu.
Laurynas Kasčiūnas / E. Blažio / LRT nuotr.
– Ar aš teisingai suprantu, kad jūs manote, jog ši informaciją buvo paviešinta su krašto apsaugos ministro L. Kasčiūno žinia ir intencija?
– Taip, aš net neabejoju. Kitaip būti negalėjo.
– Ir tai yra kerštas už tai, kad jūs nepritarėte dėl dronų pirkimo, taip pat parašėte tarnybinį pranešimą apie abejotiną Lietuvos pasirengimą laiku priimti Vokietijos brigadą?
– Aš manau, kad tai buvo viena iš priežasčių. Manau, kad dar viena priežastis galėjo būti, kad aš nedalyvaučiau viešumoje šiame rinkimų etape, kad su niekuo nekalbėčiau, būčiau toks kaip nepatikimas asmuo, kuriuo neva nereikia tikėti. Čia kalbant platesne prasme apie gynybą, apie gynybos prioritetus, apie NATO vaidmenį mūsų regione. Aš visą laiką sakiau ir dabar galiu pakartoti, kad mes, kaip valstybė, dalyvaujame kolektyvinėje NATO gynyboje, tačiau pastaruoju metu savo pajėgumus vystome, tarsi būtume vienui vieni. Man kažkaip sunku tai suprasti. Galiu pasakyti, kad kolektyvinei gynybai reikalingos kitos priemonės, nei mes dabar perkame.
– Pavyzdžiui?
– Pavyzdžiui, mums verkiant reikia artilerijos sviedinių. Reikia ieškoti būdų įsigyti ir pristatyti šią amuniciją čia ir dabar. Bet akcentuojama visai ne tai, kas tikrai turėtų prasmę gynyboje, o kažkokios smulkmenos, priemonės, kurios neturi lemiamos reikšmės kolektyvinei gynybai.
Kitas dalykas, NATO reikalavimai mums. Tai, ką L. Kasčiūnas viešai skelbia kaip prioritetus, tikrai nesutampa su NATO reikalavimais.
– O jei kalbėtume konkrečiai, kurie L. Kasčiūno skelbiami prioritetai nesutampa su NATO reikalavimais? Kontrmobilumo priemonės, dronai?
– Šiuo atveju svarbu, kur dedamas akcentas. Kontrmobilumo priemonių sukaupimas yra gerai. Kariniu žargonu kalbant, tai ketvirtos klasės medžiagos, jų reikia ir jų trūks. Bet fortifikuoti sieną dabar nėra aktualu. Tikrai nekalbėsiu apie NATO gynybos planus ar mūsų gynybos planus, nes tai šiems planams nėra aktualu, tai yra šou, skirtas parodyti tautai, kad mes kažką veikiam.
Dronai yra aktualu, bet dronai turi atitikti mūsų poreikius. Ne ministras ir ne gamintojas turi mums nustatyti poreikį. Poreikį ir technines charakteristikas turi nustatyti kariuomenė. Tai aš manau, kad čia mes trupučiuką konfliktuojam.
– Tai ką sako kariuomenė, kokių dronų reikia: daugiau kovinių dronų ar kokių kitokių?
– Reikia visokių: ir kovinių, ir žvalgybinių. Aš nesakau, kad tai, ką perka… Bet apimtys galėtų būti kitokios. Politinis spaudimas, kad reikia daugiau vienokių pirkti. Bet tai nėra pagrįsta karine logika. Aišku, tai nebuvo pagrįsta karine logika tuo metu, kai aš buvau kariuomenės vadu. Dabar gal kariuomenė pateikė kitokį pagrindimą.
Valdemaras Rupšys / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
– Kitaip tariant, kariuomenė prisitaikė prie ministro matymo?
– Aš manyčiau, toks gyvenimas. Nedisponuoju jokiais duomenimis, bet klaustukų labai daug. Mes turime dėmesį, pinigus ir energiją skirti toms priemonėms įgyti, kurios tikrai reikalingos mūsų valstybės kolektyvinei gynybai. Čia turiu analogiją su žemės ūkiu: atrodo, kad nuimti derliui mes perkame ne kombainą, o dalgį ir spragilus, kad kuo daugiau žmonių turėtų darbo. Maždaug – kiekvienam po šautuvą. Bet taip mes neatgrasinsim Rusijos, mums reikia būti kartu su sąjungininkais ir turėti priemonių, kad galėtume sąveikauti su sąjungininkais ir, reikalui esant, pasiekti pergalę.
– Tai kas pagal analogiją yra dalgis ir spragilai karinėje srityje ir kas yra kombainas?
– Karinė teorija yra paprasta – kariauja keturi dėmenys: pėstininkai (mechanizuoti, motorizuoti, su vikšrais ar su ratais), tankai, artilerija ir žvalgyba. O visa kita tik padeda jiems kariauti. Oro gynyba, dronai, inžinerija – tik padeda. Tai visų pirma reikia turėti pagrindą ir pagal skaičiavimus prie jų lipdyti kitus elementus. Kitu atveju kariuomenės nesukursi.
O dabar mes perkam kažkur kažką. Kariuomenės vadas dabar tyli. Bet, kiek paskutiniu laiku stebiu visą akcentavimą, kas kalbama politiniu lygmeniu, tai kelia man daug klausimų.
Gali būti, kad realybėje yra kitaip, bet į viešumą keliama tai, kas patinka žmonėms, kad vos ne kiekvienam duosim šautuvą. Nemanau, kad čia pats geriausias kelias ir visuomenė trupučiuką apgaudinėjama, mano galva.
– Prieš tai minėjote, kad, jūsų požiūriu, dantų skandalu jus norėta išstumti iš politinio lauko, kad jūs bet ką sakydamas atrodytumėte nepatikimas. Tai ar jūs turėjote kokių nors pasiūlymų ar intencijų dalyvauti politikoje?
– Atvirai nenoriu sakyti, bet aišku, tokių pokalbių buvo. Kalbėjau su politikais, ne vienas siūlė eiti su jais į politiką. Aš apie sąrašus rinkimuose nekalbu, bet kalbu apie ėjimą į politiką. Kažkas, matyt, išgirdo, manau, kad yra tokių gandų. Kitas dalykas, matyt, norėta padaryti, kad mano kalbėjimasis net ir, pavyzdžiui, su jumis būtų bevertis, nes neva aš susikompromitavęs žmogus. Manyčiau, tikslas yra, kad mano įžvalgos apie gynybą būtų laikomos nereikšmingomis.
– Bet aš suprantu iš jūsų, kad į politiką eiti neplanuojat?
– Ne, aš į politiką nesiruošiu eiti, tikrai nesiruošiu dabar į politiką eiti. Dabar esu atsargoje. Kaip karys nelabai noriu sėdėti seniems politikams už nugaros, laikyti iškėlęs plakatą su šūkiais ir šypsotis. Aš matau, kas dabar vyksta su politikoje dalyvaujančiais kariais. Aš geriau būsiu pajuokos objektu dėl dantų nei taip sėdėdamas už nugaros kam nors.
– Politinėje erdvėje yra toks gandas, kad jeigu rinkimus laimėtų socialdemokratai ir Dovilė Šakalienė taptų ministre, jūs eitumėte dirbti jos patarėju? Ar yra tokių minčių?
– Ne, tokių minčių neturiu. Ir tokių pasiūlymų nėra. Dabar politikai kaip tik susilaiko, kol piktžolę išraus. Tarp kitko, dėl piktžolės. Aš neieškosiu jokių epitetų ponui L. Kasčiūnui, bet negražu mane pavadinti piktžole, turbūt. L. Kasčiūnas sakė, tas piktžoles išraus. Tai, turbūt, jis mane nori išrauti? Nuoširdžiai pasakysiu, kad L. Kasčiūno niekuo negaliu pavadinti, jis tikrai yra toks, kaip ir atrodo. Bet būtų gerai, kad jis neįžeidinėtų.
– Kaip apskritai sutarėt su ministru Arvydu Anušausku ir paskui jį pakeitusiu L. Kasčiūnu? Politiniame lauke labai aiškiai matėsi perskyra, kai vienoje pusėje panašiu požiūriu pasižymėjo Gabrielius Landsbergis ir L. Kasčiūnas, o kitoje – A. Anušauskas.
– Aš bandžiau nelįsti į politiką visiškai, atskirai nebendrauti ir taip toliau. Ministras A. Anušauskas vykdė savo pareigas kaip ministras, aš buvau jo tiesioginiu pavaldiniu. Ten aiškios procedūros, aiškiai aprašytos mūsų funkcijos, atsakomybės ir įgaliojimai. Viskas buvo gerai. Aš nebuvau aktyvus bendraudamas su L. Kasčiūnu, kaip su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, nors jis rodė iniciatyvą.
Valdemaras Rupšys, Arvydas Anušauskas / E. Blažio / LRT nuotr.
Galiu pasakyti, kad buvo tokių iniciatyvų, rekomenduota susitikti su kokiais nors gamintojais. Aš sakiau, kad čia gal geriau tegul ministerija daro viską, nes pats rūpinausi kariuomenės parengtimi, ne pirkimais. Buvo tokių atvejų (jie užfiksuoti), kai viena žydų kompanija, rekomenduota L. Kasčiūno, atėjo susitikti. Aš tada specialiai surinkau grupę karininkų, kad nebūčiau vienas, kad nebūtų jokių įtarimų. Bet patenkinau tą jo norą susitikti. Kiek žinau, paskui dėl to buvo kreiptasi į tarnybas.
– Ar čia tas atvejis, kurį atleidžiamas iš ministro pareigų viešai minėjo ponas A. Anušauskas?
– Ne, ten buvo atskirai.
– Kitaip tariant, ponas L. Kasčiūnas jūsų prašė susitikti su žydų kompanija, kad ši galėtų kažką parduoti Lietuvai?
– Taip, bet būsiu labai nuoširdus: jis nesakė „pirkit“ ar „nepirkit“, sakė „susitikit“. Tai susitikom, pakalbėjom, pažiūrėjom, ką jie gamina. Čia tikrai nebuvo kažko tokio. Bet toks buvo bendravimas tarp mūsų [su L. Kasčiūnu].
Taip pat vyko bendravimas rengiant teisės aktus su visais Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais, tarp jų ir su ponu L. Kasčiūnu. Tikrai mačiau tas įtampas tarp užsienio reikalų ministro ir krašto apsaugos ministro – visa tai matėsi. Tai nepalengvino man gyvenimo. Aš nestojau nė į vieną pusę ir, matyt, dėl to tos strėlės į mane lekia.
– Jūs manot, kad iš jūsų tikėjosi, jog stosite į G. Landsbergio pusę?
– Už kitus nenoriu kalbėti. Bet gal būčiau sveikesnis, jei būčiau pasisakęs prieš A. Anušauską. Gal ir mano dantys būtų sveikesni.
– Šiek tiek sugrįžkime prie karinio pobūdžio pirkimų. Minėjote, kad kai kurie jų tokie, jog atlieka labiau šou funkciją visuomenei nei kad prisideda prie gynybos stiprinimo. Tai kurie čia iš jų? Čia sienos fortifikacijos?
– Šiaip inžinerinių parkų idėja buvo kariuomenės idėja, kurią mes pateikėme Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Tuo metu ponas L. Kasčiūnas buvo pirmininkas. Sakėme, kad reikia sukaupti. Tada skaičiavome, kad šiam tikslui reikia apie 20 mln. eurų. Bijau suklysti, bet atrodo, planavome 7–8 parkus skirtingose vietose. Mes tai vadiname ketvirtos klasės priemonėmis. Tai, mano galva, yra gerai. Kaip ir maisto atsargų, medikamentų, amunicijos atsargų kaupimas. Bet kai aš matau, kad fortifikuoja sieną, stato juos, padrikai išmėto ne pagal operacinius ir taktinius reikalavimus, mano galva, tai yra šou. Tautai rodoma: žiūrėkit, mes dirbam, jie nedarė, o mes dirbam. Nors tie inžineriniai parkai buvo mūsų sugalvoti, tik, aišku, idėją paviešinome ne mes, o L. Kasčiūnas. Tai, ką matau dabar, mano galva, yra energijos švaistymas.
Gerai turėti tas priemones sukaupus, kur nors laikyti, keičiantis saugumo situacijai juos bus galima išdėstyti ten, kur reikia. Ir gal jų reikės visai kitur. Pavyzdžiui, Luizės tiltą gal geriau sunaikinti nei dantis ar ožius prie jo pastatyti. Manau, kad žiūrėdamas iš kitos pusės [priešas] šaiposi, nes tikrai kai kurie dalykai atrodo juokingai, nepagrįsti karine logika. Negaliu dabar cituoti pokalbių, bet iš kai kurių žmonių ar žmogaus yra nuskambėję, kad čia reikia parodyti tautai. Na, ir rodome dabar tautai.
– Ir pabaigai, ar ketinate ieškoti kelių, kaip įrodyti savo tiesą?
– Taip, aš kalbuosi su teisininkais, žiūrime visus epizodus, pasisakymus. Bet ne tiek dėl fakto, kad kažkas informavo žurnalistus ar Seimo narius, čia yra viskas gerai, gyvename demokratinėje valstybėje. Svarbu, kas buvo pateikta. O tai buvo duomenys apie sveikatos būklę, matyti, kad asmenys, kurie rašė skundus, žiūrėjo asmens medicininius duomenis, o to daryti negali niekas, išskyrus gydytojus ir teisėsaugos pareigūnus, kurie atlieka oficialų tyrimą. Net niekas neturėjo teisės lįsti į buhalterinius duomenis, išskyrus atskirus asmenis, kuriems galima.
Šaltinis: tv3.lt
