Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, yra įsipareigojusi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą – be kita ko, ir transporto srityje.
Tai reiškia, kad lietuviai turėtų vartoti mažiau įprastų degalų – dyzelino, benzino ar dujų. Kitaip tariant, turėti mažiau įprastų mašinų, mažiau važinėti arba susisiekimui naudoti daugiau atsinaujinančių energijos išteklių.
Vis dėlto ir toliau kasmet į Lietuvą įvežama tūkstančiai naujų ir naudotų automobilių su vidaus degimo varikliais. O dyzelino ar benzino vartojimas nemažėja.
Dėl to, jeigu nieko nebus daroma, mūsų šaliai gresia milijonai eurų papildomų išlaidų.
Šiuos pinigus didesniais mokesčiais mokės tie, kas važinėja mašinomis, arba visi gyventojai ir verslai.
Įspėja, kad nieko nedarymas kainuoja daug
Kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų – negautų pajamų ir atsiradusių papildomų išlaidų.
Nuo 2021 m. bendra šių praradimų suma jau pasiekė beveik 482 mln. eurų ir ji nuolat auga – vidutiniškai po 8,4 eurus per sekundę.
Tokius skaičius pateikia Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija (LAIEK), kuri atstovauja organizacijas ir įmones, gaminančias ar parduodančias biodegalus, biodujas, elektrą ir kt.
„Kiekviena atidėta darbo diena mažinti naftos produktų vartojimą skaudžiai kainuoja. Mūsų vertinimu, jei Lietuvoje nebus imamasi veiksmų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimai iki 2030 m. transporto sektoriuje liks 2023 m. lygyje, tokiu atveju Lietuva ŠESD kvotą viršytų 14,87 mln. tonų CO2, o biudžetui tai reikštų apie 1,49 mlrd. eurų praradimą.
Šis scenarijus yra realus, nes naftos produktų vartojimas ir toliau nemažėja“, – pranešime cituojamas LAIEK prezidentas Martynas Nagevičius.
